Temos

Atnaujinta 2018-11-12

Kretingos katalikų bažnyčios didieji vargonai

1617 m. Kretingos miesto įkūrėjas, Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius šalia pranciškonų vienuolyno pastatė bažnyčią, tituluotą Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus vardu. Bažnyčios didžiajame chore, skirtame pasauliečiams, buvo sumontuoti vargonai. M. Valančiaus duomenimis, 1620 m. bažnyčioje buvo pastatyti didžiausi Žemaitijoje vargonai, pagaminti Švedijoje. Tačiau vienuolyno archyviniai dokumentai rodo, kad vargonai pirkti Karaliaučiuje už 16 tūkst. florinų. 1619 m. spalio mėnesį jie pastatyti bažnyčios antruosiuose choruose virš „bobinčiaus“ (įėjimo). Vargonai buvę tokie platūs, kad užėmė visą navos plotį.

Įrengtus vargonus pašventino Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška. Šis instrumentas ilgą laiką buvo didžiausias ir žymiausias Lietuvoje. Pasakojama, kad pirmą kartą užgrojus, nuo garso susproginėjo bažnyčios skliautai, nuo to laiko jais grodavo tik per didžiąsias šventes, o šiokiadieniais – šešių balsų vargonėliais.

Instrumentas turėjo 3 klaviatūras su 36 balsais (registrais), du manualus ir pedalus. Vienas manualas buvo pagrindinis, kitas – ant choro krašto įtaisytas pozityvas. Dumplių mynėjo vieta įrengta vargonų šone. Oro angos, einančios iš dumplių į instrumentą – po grindimis. Didelis nepaprastai gražus renesansinis vargonų fasadas buvo keturių aukštų, dažytas riešuto spalva, gausiai išdabintas skulptūrinėmis raižyto medžio puošmenomis ir meniškomis medinėmis skulptūromis. Viršutinę dalį puošė šeši ažūriniai bokšteliai. Trečiajame aukšte fasado išorinėje plokštumoje įtaisyta keliasdešimt gryno vario principalinių vamzdelių.

Literatūros istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius minėjo priežodžius: „Garsingas kaip Kretingos vargonai“, „Šaukia kaip Kretingos vargonai“. M. Valančius rašė, kad visoje Žemaitijoje nebuvo nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus, o 1848 m. veikale „Žemaičių vyskupystė“ džiaugėsi, kad „vargonai lig šiol tebegraudina žmonių širdis“. XX a. 4-ojo dešimtm. Petro Rusecko atvirukų rinkinyje „Lietuva, 4 serija“ yra atvirlaiškis su Kretingos vaizdu nuo Pelėdos kalno. Nugarėlėje atspaustas įrašas „Kretinga, Akmenės (Dangos) pakraščiuose. Bažnyčioj gal didžiausi visoj Lietuvoj vargonai, seni klioštoriaus rūmai“.

Kretingos katalikų bažnyčios sudegę vargonai, po 1941 m. Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos nuotr. 1716 m. liepos 5 d. – 1717 m. liepos 5 d. meistras Irenėjus Čiuvinskis (Kuršas) vargonus rekonstravo. 1724 m. buvo pristatytos dvejos dumplės ir mynėjui skirtas įrenginys. 1825 m. vargonus taisė bernardinas Antonis Podlašaninas. 1764–1879 m. Kretingos konvento dienoraštyje „Liberdiarii inconventu Carlostadiensi“ rašoma, kad 1844 m. instrumentą perstatė Vilniuje dirbę vokiečių kilmės vargonų meistrai Pranciškus, Jonas ir Robertas Tydmanai (Tiedemann), talkinami trijų vietinių stalių: keturi „rėksmingi“ balsai pakeisti naujais „švelnesniais“, padaryti du nauji manualai, pridėta nauja pedalų oktava, padarytos keturios oro kanalų dėžės, pakeista visų šešerių dumplių odelė. Senasis pozityvas (vad. portatyvu) iš chorų frontono perkeltas į didžiųjų vargonų fasado centrinę dalį.

Kretingos vienuolyne saugoma nedidelė lentelė, galbūt atlikusi perdarant didžiųjų vargonų instrumentą arba prospektą, ant kurios paklijuotas baltas lapas su juodu tušu darytu įrašu lenkų kalba. Įrašas byloja, kad 1879 m. tėvų bernardinų vienuolyno Kretingoje gvardijono, gerbiamo kun. Jono Dargevičiaus ir iš dalies koliatoriaus, visagalio grafo Tiškevičiaus lėšomis didžiuosius vargonus naujai perdirbo Stanislovas Romanskis (Naktikovo herbo) su sūnumi Steponu: padarė dvi naujas rankines klaviatūras ir vargonėlius, naują pedalinę klaviatūrą, rankinės klaviatūros mechanizmą pagal vargonų meistro St. Romanskio sumanymą, dvi naujas pedalines oro skirstymo dėžes, 4 naujus medinius registrų vamzdžius, vietoje naujai išliejo visą priekinį registrų vamzdyną, sutaisė kanalų ir 6 oro skirstymo dėžes bei atliko kitus panašius darbus. Dirbti pradėta 1879 m. liepos 24 d. Vargonų taisymas kainavo 1700 sidabro rublių bei mediena ir maistas 4 žmonėms. Kartu darbavosi pameistrys Kretingos vargonų lenta. Fotografuota J. Klietkutės, 2015 m.Juozapas Zaleskis iš Lenkijos. 2010 m. minint kunigo ir mokslininko Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos 239-ąjį gimtadienį, Kretingos broliams pranciškonams šią lentą dovanojo Kauno technologijų universiteto retų knygų bibliotekos vedėja, hum. dr. Nijolė Lietuvninkaitė. Kelis dešimtmečius lenta buvo saugoma dab. Kauno technologijų universiteto bibliotekoje.

1921 m. bažnyčios inventoriuje pažymėta, kad vargonai ir pozityvas jau nusenę ir suirę, 1922 m. rašoma, kad vargonams reikia didelio remonto. 1925 m. vargonai buvo atnaujinti ir prarado savo pirminę išvaizdą. Vargonus perstatė Bruno Goebelis – žinomas Karaliaučiaus vargonų meistras: į seną korpusą pastatyti nauji B. Goebelio vargonai, turėję 30 registrų.

1941 m. birželio 26 d. Kretingoje kilęs gaisras nuniokojo bažnyčią, gaisro metu griūdamas bažnyčios bokštas sunaikino ir garsiuosius vargonus.

Istorija išsaugojo kai kurių bažnyčios vargonininkų pavardes. Beje, jie visi buvo pasauliečiai. Iki ~1831 m. vyriausiuoju vargonininku dirbo Steponas Zavševičius, pavaduotoju – jo brolis Vincentas Zavševičius. 1827 m. pas S. Zavševičių vargonuoti mokėsi du vietiniai jaunuoliai – Konstantinas Ivaškevičius ir Jonas Meškauskas.

1994 m. Kretingos bažnyčioje įrengti kompiuteriniai bažnytiniai keturių manualų, 80 registrų „ALLEN“ firmos vargonai „ALLEN Digital computer organ“ nupirkti lietuvių išeivijos suaukotomis lėšomis. 1994 m. kovo 17 d. naujuosius vargonus iškilmingai pašventino J. E. Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

Šiuo metu Kretingos bažnyčios Kankinių koplyčią puošia seniausi Lietuvoje veikiantys vargonai.

1948 m. Tiubingene išleistoje dr. Jono Balio knygoje publikuotas padavimas „Kretingos bažnyčios vargonai“. Istorinių faktų padavime ieškoti neverta, tačiau įdomu susipažinti su krašto tautosaka.

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BALYS, Jonas. Lietuvių tautosakos skaitymai. Tübingenas: Patria, 1948, p. 81–82.
  2. GUČAS, Rimantas. Lietuvos vargonai. Vilnius: Petro ofsetas, 2009, p. 248.
  3. JURČYS, Benediktas. Ar įsigis karališkas miestas karališką instrumentą? Iš Bernardinai.lt [interaktyvus]. [Vilnius]: VšĮ Bernardinai.lt, 2011, rugpjūčio 2 [žiūrėta 2014 m. spalio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/66485>.
  4. JURKŠTAS, Povilas. „Šaukia kaip Kretingos vargonai“. Muzikos barai, 1991, Nr. 17, p. 5–6.
  5. JURKŠTAS, Povilas. „Šaukia kaip Kretingos vargonai“. Švyturys, 1990, rugpjūčio 29, p. 3.
  6. JURKŠTAS, Povilas. Senieji Kretingos varpai. Švyturys, 1991, gruodžio 24, p. 3–4.
  7. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 34–35. ISBN 978-609-404-057-3.
  8. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos pranciškonai, 2012 [žiūrėta 2014 m. spalio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  9. KRUŠEVIČIŪTĖ, Aldona. Iš Kretingos bažnyčios vargonų istorijos. Švyturys, 1994, kovo 16, p. 3.
  10. KRUŠEVIČIŪTĖ, Aldona. Kompiuteriniai Kretingos bažnyčios vargonai. Švyturys, 1994, kovo 17, p. 12.
  11. KRUŠEVIČIŪTĖ, Aldona. Kretingos bažnyčios vargonai vėl garsiausi. Švyturys, 1994, kovo 12, p. 1–3.
  12. Lietuvos vargonų meistrai. Iš Kultūros paveldo centras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo centras, 1996–2003 [žiūrėta 2014 m. spalio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kpc.lt/senas/vargonai/vargmeistr.html>.
  13. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Istorinių vargonų lenta – į Jurgio Pabrėžos celę. Pajūrio naujienos, 2010, sausio 19, p. 1–2.
  14. URBANSKI, Antoni. Kretynga. Tygodnik illustrowany, 1927, Nr. 44, p. 894.
  15. VALANČIUS, Motiejus. Raštai. VI t. Žemaičių vyskupystė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, p. 435.
  16. [Vargonų lenta su užrašu]. Kretingos vienuolyno archyvas.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai