Temos

Atnaujinta 2018-11-12

Kryžiaus kelio stočių paveikslai bažnyčioje

Kryžiaus kelias – pamaldumo praktika, atsiradusi prisimenant Jeruzalės Via Dolorosa (Skausmingąją gatvę) – tai 14 stacijų (stočių), simbolizuojančių Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo teismo pas Poncijų Pilotą iki Prisikėlimo. Anot tradicijos, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo ir taip Viešpaties kančią prisiminė Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis apeidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai. Kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti tapo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu daugelyje pasaulio bažnyčių įrengtas 14 stočių Kryžiaus kelias. Šiuo metu Kryžiaus kelią (lot. Via Crucis) sudaro keturiolika Kristaus kančios vietų, arba stočių, pavaizduotų paveikslais ar skulptūromis.

Kryžiaus kelio įsteigimo privilegiją Apaštališkais Sostas skyrė šv. Pranciškaus broliams už jų rūpinimąsi šventomis Jeruzalės vietomis. Kanoniškai steigti Kryžiaus kelius turi teisę visi pranciškonai observantai, jų įgalioti bendruomenių kunigai, taip pat kardinolai ir vyskupai.

Nėra žinių, kada Kretingos bažnyčioje buvo įrengtos Kryžiaus kelio stotys, tačiau žinant, jog vienuoliai pranciškonai visais laikais rūpinosi Kryžiaus kelio pamaldumo praktika, tikėtina, kad jos turėjo būti įsteigtos pastačius bažnyčią. Iki XIX a. vid. grafiniai Kryžiaus kelio paveikslėliai buvo kabinami mažų miestelių parapinėse ir filinėse bažnyčiose, taigi ir Kretingoje turėjo būti kažkas panašaus.

Iki bažnyčios rekonstrukcijos darytose nuotraukose matomos tik Kryžiaus kelio stočių paveikslų detalės. Paveikslai buvo horizontalūs, tapyti.

1908–1912 m. rekonstrukcijos metu bažnyčios šoninių navų sienas papuošė XIX a. pab. – XX a. pr. nauji nežinomo autoriaus iš gipso pagaminti horeljefiniai 197 x 118 cm dydžio Kryžiaus kelio stočių paveikslai.

1980–1988 m. klebonas Bronislovas Burneikis Kretingos bažnyčios Kryžiaus kelių stacijas buvo nusiuntęs į Klaipėdą, kad atspaustų lygiai tokias pat uostamiesčio Marijos Taikos karalienės bažnyčiai.

Kretingos bažnyčios didžiojo altoriaus reverse yra tarsi dar vienas trijų dalių altorius, kurio viršų puošia keturi pasidabruoti kryžiai, dviejų kairėje, virš šv. Antano paveikslo, esančių kryžių kryžmų susikirtime juoda spalva įrašyta „XVIII“ ir „XIV“, o dešinėje, virš šv. Pranciškaus paveikslo, – „II“ ir „I“. Gali būti, kad kažkada šie kryželiai žymėjo Kretingos bažnyčios Kryžiaus kelio stotis.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. GINIŪNIENĖ, Asta. Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje – XX a. pradžioje: sklaida ir raiška. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 169.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 95–96. ISBN 978-609-404-057-3.
  3. KOPEC, Jerzy. Droga Krzyżowa. Poznań: Księgarnia Św. Wojciecha, 1987, p. 10–11.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai