Temos

Atnaujinta 2018-11-12

Skulptūrinė grupė „Šv. Antano duona“

Skulptūrinė grupė Šv. Antano duona yra Kretingos bažnyčios dešiniosios navos gale, šalia Šv. Antano altoriaus, ant aukštos stačiakampės medinės metalu kaustytos aukų dėžės, kurios centre yra plyšys aukai įmesti. Virš plyšio pritvirtinta lentelė su užrašu „Šv. Antano duonai (aukos vargšams)“.

Skulptūros drožtos iš medžio, dažytos, visos grupės matmenys 145x100x45 cm. Šią skulptūrinę grupę pagamino garsus Italijos skulptorius Josefas Rifesseris (1851–1919) iš Italijos pietų Tirolio miestelio, itališkai vadinamo Ortisei, vokiškai – St. Ulrich in Gröden. Ąžuolinių šio meistro darbų yra Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje: centrinio altoriaus tabernakulis, kairiosios navos Švč. M. Marijos altorius, dešiniosios navos Šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius ir medinės ąžuoliniais rėmais Kryžiaus kelio stotys. Ant Kretingos skulptūrinės grupės postamento meistras pasirašė: „Josef Rifesser jun. / Altarbauer / Ortisei (Bolzano)“.

Skulptūrinė grupė Šv. Antano duona vaizduoja keturis asmenis. Šv. Antanas pavaizduotas vilkintis rudą pranciškonų abitą, sujuostą virve, ant kurios kabo rožinis, galvoje išskusta tonzūra. Šventasis kaire ranka prie savęs glaudžia Kūdikėlį Jėzų, kaire rankute prilaikantį jam ant kelių stovinčią pintinę su duonos kepalėliais, dešinė vaikelio rankutė iškelta palaiminti. Dešine ranka šv. Antanas tiesia duonos kepalėlį priešais jį klūpančiai senyvo amžiaus moteriškei, kuri dešine ranka apglėbusi priešais ją stovinčią mažą mergytę, kairę tiesia į šv. Antano jai duodamą duonos kepalėlį. Mergytė stovi duonai iškėlusi abi rankutes. Abi jos vilki skurdžiais, nuplyšusiais drabužiais, basos.

Skulptūros stovi ant dviejų pakopų žalios spalvos postamento. Ant žemesniosios pakopos pavaizduotos moteriškė su mergyte, šv. Antanas stovi ant aukštesnės pakopos. Šalia šventojo, ant pirmosios pakopos, padėta praversta knyga, joje matyti neįskaitomas tekstas, o tarp lapų įdėta lelijos šakelė – nekaltybės simbolis.

Visose pasaulio bažnyčiose, kreipiantis asmeniniu prašymu ar maldomis, prie šventų paveikslų yra paliekamos uždegtos žvakės. 2007 m. Kretingoje prie Šv. Antano ir Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo altorių pastatytos stačiakampio formos kalvio darbo, ornamentuotos žvakidės, pripildytos pajūrio smėlio, čia taip pat galima įsmeigti uždegtą žvakelę.

Dar gyvas būdamas, šv. Antanas garsėjo pamokslais ir stebuklais, minios žmonių suplaukdavo jo paklausyti. Aukas, kurias jam sunešdavo maldininkai, jis išdalydavo vargšams, todėl šios aukos imtos vadinti šv. Antano duona. Duonos dalijimas yra ir evangelinis simbolis: Jėzus laužė duoną ir dalijo savo mokiniams, tas gestas atgimsta šv. Mišių Eucharistijos metu.

Apie šv. Antano duoną yra išlikusi legenda, pasakojanti, kad kažkada gyveno vyrai, kurie pragėrė ne tik pinigus, bet ir šeimas. Kartą visi susėdo ir sako: „Kiek galima šitaip gyventi? Diena iš dienos geriame 20 metų.“ Nusprendė vyrai pakeisti savo gyvenimus. Vienas jų pasiūlė: „Melskimės į šv. Antaną, jis mums padės grįžti į tikrąjį gyvenimą.“ Meldėsi vyrai, šv. Antano prašydami užtarimo ir pagalbos, kad galėtų pradėti padoriai gyventi. Tačiau kilo klausimas, kaip jie sužinos, ar šv. Antanas išklausė maldą. Vyrai nusprendė už tuos pinigus, kuriuos galėjo kitą rytą pragerti, nupirkti duonos ir išdalyti ją vargšams. Pradėję dalyti duoną, vyrai pajuto džiaugsmą ir suprato, kad šv. Antanas išklausė jų maldą. Nuo to laiko atsirado tradicija šventinti duoną ir ją dalyti vargšams.

Nuo 2007 m. Šv. Antano atlaidų sekmadienį, po Votyvos šv. Mišių, bažnyčioje ir šventoriuje dalijama šv. Antano duona. Žmonės šiuos kepalėlius laužia ir dalijasi ne tik su šeimos nariais, bet ir su šalia esančiais nepažįstamaisiais. Dalytis duona atlaidų metu yra gerumo akcija ir mokymasis nepasiimti visko sau, pagalvoti apie kitą, tai – kaip viena iš evangelizacijos formų, išlikusių iki mūsų dienų.

Tradicija laužyti ir dalytis šv. Antano duona yra ir kitų šalių pranciškonų bažnyčiose.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. JOMANTAITĖ, Diana. Pašventinta duona suvienijo bendruomenę. Pajūrio naujienos, 2008, birželio 17, p. 11.
  2. RAZMA, Rimantas. Paveikslai ir skulptūros Kretingos pranciškonų vienuolyno ansamblyje. Šiaulių universiteto Menų fakultetas, Dailės ir dizaino specialybė [diplominis darbas], 2008, p. 30.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai