Temos

Atnaujinta 2018-11-06

Atlaidai

Katalikų Bažnyčioje tikima, kad dėl Bažnyčios šventųjų nuopelnų ir per jų užtarimą atlaidais gaunamas bausmių už nuodėmes atleidimas: pačias nuodėmes Dievas atleidžia per išpažintį, tačiau lieka jų pasekmės, dėl kurių žmogus po mirties turi išsigryninti skaistykloje, kad pasiektų visišką vienybę su Dievu. Per atlaidus atleidžiama nuo amžinų ir laikinų bausmių, panaikinamos nuodėmės pasekmės, tačiau tam reikia atlikti konkrečias atlaidų sąlygas: sakramentinę išpažintį, šv. Komuniją ir maldą popiežiaus intencija. Dar viena labai svarbi sąlyga – bet kokios, net ir lengvos, nuodėmės išsižadėjimas. Jeigu žmogus išsižada nuodėmės, keičiasi jo gyvenimo nuostata, žmogus priartėja prie Dievo ir Dangaus karalystės.

1618 m. rugpjūčio 21 d. popiežius Paulius V Kretingos bažnyčiai dešimčiai metų suteikė visuotinius atlaidus, kuriuos kiekvienas, darantis atgailą, atlikęs išpažintį ir priėmęs šv. Komuniją nuo pirmųjų mišparų iki tos šventės saulėlydžio, galėjo gauti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną (gruodžio 8 d.). Taip pat reikėjo pamaldžiai aplankyti Kretingos bažnyčią ir ten pasimelsti, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams duoti santaiką, atsiskyrusiems – atsivertimą, o Šventajai Motinai Bažnyčiai – išaukštinimą.

Šv. Antano atlaidai. Fotografuota J. Klietkutės, 2016 m.Tuo pačiu raštu popiežius Paulius V suteikė septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidus tiems, kas Švč. Mergelės Marijos Pasveikinimo (kovo 23 d.), Ėmimo į dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Pranciškaus (spalio 4 d.) dienomis aplankys Kretingos bažnyčią ir pasimels Šventojo Tėvo intencija – Švč. Mergelė Marija ir šv. Pranciškus buvo tituliniai bažnyčios globėjai.

1653 m. rugsėjo 24 d. popiežius Inocentas X visiems, kas pagal Žemaičių vyskupo nurodymą aplankys septynis Kretingos bažnyčios altorius ir pamaldžiai pasimels, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams duoti santaiką, atsiskyrusiems – atsivertimą, o Šventajai Motinai Bažnyčiai – išaukštinimą, suteikė tokius atlaidus, kokius tegalima gauti aplankius septynis altorius Šv. Petro bazilikoje Romoje.

1653 m. rugsėjo 25 d. popiežius Inocentas X Kretingos bažnyčios Šv. Pranciškaus altoriui suteikė dešimties metų ypatingą privilegiją, jei prie jo kasdien bus aukojamos ketverios mišios, jei Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) ir po jos per visą oktavą kasdien, taip pat kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį, tos bažnyčios kunigas prie šito altorius aukos Mišias už krikščioniškai mirusiojo vėlę, toji apturės atlaidus. 1726 m. gegužės 27 d. popiežiaus Inocento X Šv. Pranciškaus altoriui suteiktą privilegiją popiežius Benediktas XIII atnaujino ir suteikė dar dešimčiai metų.

1639 m. spalio 8 d. popiežius Urbonas VIII suteikė dešimties metų visuotinius atlaidus tiems, kurie Porciunkulės – Marijos Angelų Karalienės – atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.) nuo pirmųjų mišparų iki kitos dienos saulėlydžio atgailaudami atliks išpažintį ir priims šv. Komuniją bei lankydami Kretingos bažnyčią dievobaimingai melsis, idant Dievas teiktųsi krikščionių valdovams duoti santaiką, atsiskyrusiems – atsivertimą, o Šventajai Motinai Bažnyčiai – išaukštinimą.

Porciunkulės atlaidai labai išpopuliarėjo 1933 m. Kretingoje įkūrus Lurdo grotą. Kasmet į šiuos atlaidus su žmona p. Sofija, kuri buvo tretininkė, atvykdavo ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, tuomet atostogaudavęs Palangoje.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. Kretingos bažnyčioje, be Porciunkulės atlaidų, buvo įvesti Šv. Antano atlaidai. 1759 m. Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius Kretingos bažnyčioje pašventino Šv. Antano altorių, 1862 m. čia buvo saugomos šv. Antano relikvijos. Nuo to laiko tikintieji, Šv. Antano dieną (birželio 13 d.) atlikę atgailą, priėmę Švč. Sakramentą ir pasimeldę popiežiaus intencija, gaudavo visuotinius atlaidus.

Gausiai tikintieji dalyvaudavo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventėje (spalio 4 d.). Šios šventės metu Kretingoje buvo sušaukti keli didžiuliai Trečiojo šv. Pranciškaus ordino narių kongresai, kuriuose dalyvavo po kelis tūkstančius tretininkų.

Atlaidai buvo suteikiami ir pagerbiant bažnyčioje esančias relikvijas.

Bažnyčios prieangyje, kolonoje prie kairiųjų šoninių durų, 1901 m. įmūrytas metalinis kryžius, aplink kurį yra įrašas: „Už pabučiavimą to kryžiaus ir atkalbėjimą „Tėve mūsų“ 100 dienų atlaidų kartą ant dienos“.

1923 m. minimas toks Kretingos bažnyčios atlaidų sąrašas, iškilmingai išstatant Švenčiausiąjį Sakramentą:

  1. Trijų Karalių dieną (sausio 6 d.) – šv. Jurgio Kentėtojo kvartolas – vienuoliams ir vienuolėms septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai.
  2. Vasario mėn., po 19 d., pirmąją Viešpaties dieną – šv. Barboros Kentėtojos kvartolas –vienuoliams ir vienuolėms septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai.
  3. Šv. Kazimiero dieną (kovo 4 d.) – visiems visuotiniai atlaidai.
  4. Švč. Marijos Panos Pasveikinimo dieną (kovo 23 d.) – visiems daliniai atlaidai.
  5. Viešpaties Kančios dieną – laimingos mirties šventės dieną (liepos pradžioje) – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  6. Septynių Marijos Panos Skausmų (rugsėjo 15 d.) dieną – šv. Jurgio Kentėtojo kvartolas – septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  7. Antrąją Velykų dieną – šv. Onos kvartolas – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  8. Šv. Jurgio Kentėtojo dieną (balandžio 23 d.) – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  9. Gegužės mėn., po 14-os d., pirmąją Viešpaties dieną, – šv. Barboros kvartolas – septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  10. Antrąją Sekminių dieną – šv. Onos kvartolas – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  11. Dievo Kūno šventės dieną (po Velykų devintosios savaitės ketvirtadienį) ir per visą oktavą – visiems dviejų šimtų metų atlaidai.
  12. Šv. Antano iš Paduvos dieną (birželio 13 d.) – visiems visuotiniai atlaidai.
  13. Liepos mėn. pirmąją Viešpaties dieną – šv. Jurgio Kentėtojo kvartolas – septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  14. Šv. Onos dieną (liepos 26 d.) – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  15. Dievo Motinos Angeliškosios, arba Porciunkulės, dieną (rugpjūčio 2 d.) – visiems visuotiniai atlaidai.
  16. Po 6 d. rugpjūčio, pirmąją Viešpaties dieną, – šv. Barboros Kentėtojos kvartolas – septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  17. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės dieną – visiems daliniai atlaidai.
  18. Šv. Joakimo dieną (liepos 26 d.) – šv. Onos kvartolas – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  19. Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną (rugsėjo 8 d.) – visiems daliniai atlaidai.
  20. Šv. Pranciškaus dieną (spalio 4 d.) – visiems visuotiniai atlaidai.
  21. Lapkričio mėn. pirmąją Viešpaties dieną – šv. Jurgio kvartolas – septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  22. Šv. Barboros dieną (gruodžio 4 d.) – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  23. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo šventės dieną (gruodžio 8 d.) ir per oktavą – visiems visuotiniai atlaidai. Gruodžio 9, 10 ir 11 d. buvo organizuojama keturiasdešimties valandų nenutrūkstama adoracija.
  24. Antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – šv. Onos kvartolas – visuotiniai atlaidai vienuoliams ir vienuolėms.
  25. Pirmąją kiekvieno mėnesio Viešpaties dieną – visuotiniai atlaidai.
  26. Vasario 2 d. – blaivybės atlaidai.

Švenčiausiojo Sakramento adoracija dar vykdavo kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį bei prieš Naujuosius Metus 18–24 val. ir Užgavėnių dieną 18–22 val.

1924 m. „Šv. Pranciškaus varpelyje“ aprašyti Porciunkulės atlaidai: „Jau iš vakaro žmonių buvo pilna bažnyčia ir miestas. Labai daug žmonių buvo, kurie keliavo 5 ar 6 mylias, iš vakaro atvyko ir apie 100 Skuodo maldininkų. Nemažai susirinko ir kunigų. Rytą atvyko apie 140 maldininkų ir tretininkų iš Papilės, vadovaujami kun. Vincento Jarulaičio. <…> Maldininkus pasitiko vėliavomis, skambančiais varpais. Tėv. Jeronimas Pečkaitis pasakė keliauninkams pritaikytą pamokslą. <…> Taip pat iškilmingai atlaidai ir pasibaigė: tėv. Jeronimas pasakė pamokslą, mažesnieji broliai sugiedojo „Si queris miracula“ prie stebuklingo Šv. Antano altoriaus, kun. Jarulaitis pasakė pamokslėlį. Tą dieną iš Palangos automobiliais buvo atvykęs J. E. tautos Tėvas Jonas Basanavičius, J. E. Jonas Mačiulis-Maironis, Žemaičių dvasinės seminarijos rektorius, anglų literatas p. Major Ovem Rutter, apie 8 kariškiai generolai leitenantai. Svečiai dalyvavo Sumos šv. Mišiose, kurių metu griežė p. Nagevičiaus orkestras.“

Įspūdingai aprašyti ir 1926 m. vykę Kretingos jubiliejaus atlaidai: „gruodžio 7 dieną 15 val. prasidėjo Kretingos jubiliejus, kurio metu kasdien buvo 26, o kartais iki 30 pasaulinių kunigų. Aštuonios dienos iki iškilmės namiškiai kunigai su keliais kaimyniniais, kasdien nuo ryto iki vakaro be pertraukos sėdėdami, klausė išpažinčių, bet norinčiųjų buvo tiek daug, kad tik gruodžio 31 d. užsibaigė eilės. Prie šv. Komunijos buvo 7 567 asmenys, kurių beveik kiekvienas iš viso gyvenimo po keletą kartų per kelias dienas ėjo išpažinties, kol tinkamai pasiruošė šv. Komunijai. Nežiūrint bjauriausio ir nepatogiausio metų laiko, žmonių buvo neįtikėtinai daug, kad nei bažnyčioje, nei erdviuose koridoriuose netilpo, šventoriuje taip pat stovėjo didžiulė minia. Bažnyčia ir visi žemutinieji koridoriai taip buvo prikimšti, kad kunigai net su šveicorių pagalba vos galėjo prisigrūsti prie altorių, zakristijų ir refektoriaus. Geru oru pamokslai buvo sakomi šventoriuje, o orui labai subjurus pamokslai buvo sakomi tiktai bažnyčioje, didžiausiam žmonių nepasitenkinimui, nes daugelis esančiųjų šventoriuje negalėjo jų išgirsti. Dėl didelės spūsties kasdien labai daug žmonių pusgyvių išnešdavo iš bažnyčios ir koridoriuje atgaivindavo, tačiau nė vienas nemirė. Dar daugiau buvo nepatogumų suieškant butus, kurių, kaip žydų apgyventame miestelyje, labai mažai tebuvo. Todėl maldininkai talpinosi kaip silkės statinėje: vieni pas katalikus miestelyje, kiti Kretingos kaime už Akmenos: kamarose, tvartuose, kiti net žemutiniuose vienuolyno koridoriuose miegojo. Didelė laimė, kad tuo laiku nebuvo didelių šalčių, kitaip daugelis dėl peršalimo nebūtų grįžę į savo namus“.

Šiuo metu Kretingos bažnyčioje garsiausi yra Šv. Antano atlaidai (birželio 13 d.), taip pat švenčiami Porciunkulės (rugpjūčio 2 d.), Šv. Pranciškaus (spalio 4 d.) atlaidai.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. GIDŽIŪNAS, Viktoras. Lietuvos pranciškonų Amerikoje istorijos bruožai. Brooklyn, N. Y., 1987, p. 3–4.
  2. Kretingos pranciškonų vienuolynas. Lietuvos pranciškonų leidinys, 1989, p. 10.
  3. MICKUTĖ, Virginija. Šventasis Antanas Paduvietis – gyvas ir šiandien. Šv. Antano žinia, 2016, Nr. 1, birželis, p. 1.
  4. NEVYSTANTIS VAINIKAS. Kretinga. Šv. Pranciškaus varpelis, 1924, Nr. 9, p. 327.
  5. RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr. 2, p. 27–30.
  6. RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr. 3, p. 126.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai