Temos

Kretingos dvaro Žiemos sodas

Dvaro oranžerija – sudėtinė rūmų interjero dalis, jungianti reprezentacines sales ir grafų apartamentus. Pastatas yra 16 m aukščio – prilygsta dviejų su puse aukštų namui, rotondiniu tūriu išsikiša iš šoninio rūmų korpuso sienos, kurios ištisai įstiklintos, metaliniai smulkaus dalijimo rėmai sudaro tris tarpsnius.

1770 m. Kretingos savininku tapo kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis. Manoma, kad jis iš šiltųjų kraštų į Kretingą atvežė egzotinių augalų, kurie davė pradžią Žiemos sodui.

Kretingos dvaro Žiemos sodas. Fotografuota P. Mongirdaitės, 1895 m.Apie 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius sumanė du atskirus Kretingos dvaro rūmų pastatus apjungti Oranžerijos pastatu, kuriame įkūrė Žiemos sodą.

1880 metais Žiemos sodo projektą sukūrė vienas geriausių to meto Prūsijos parkų architektų Johannas Larassas (1820–1893). Oranžerija buvo trijų aukštų, čia augo vėduoklinės palmės, agavos, cikas (vienas seniausių žemės augalų, kurio kaina priklauso nuo lapų skaičiaus ir dydžio), bananmedžiai, apelsinmedžiai, citrinmedžiai, lauramedžiai, kaktusai, dracenos, kiparisai, vijokliniai augalai. Jau tuomet augo auraukarija, ūgiu siekanti antrąjį aukštą.

Buvo įrengti nedideli vandens baseinai, sujungti kanalais, virš kurių nutiesti tilteliai. Vandenyje užveistos dekoratyvinės žuvytės. Virš baseinų tryško du fontanai, o tarp jų į trečiąjį baseiną uolomis nuo antrojo aukšto krito vandens krioklys. Apačioje Žiemos sodą supo dirbtinės uolienos ir olos. Iš Raudonosios jūros atgabenti gyvi mėlynos spalvos koralai, kuriuos reikėdavo nuolat laistyti vandeniu. Didžiausioje oloje pavakariais nemokamai buvo vaišinami lankytojai, kurių daug atvykdavo iš Klaipėdos, Tilžės, Karaliaučiaus, o taip pat poilsiautojai iš Palangos. Čia galėjo tilpti apie šimtą žmonių.

Žiemos sodą apšvietė trys elektrinės lankinės lempos. Elektros energijai gaminti grafas Juozapas pastatė elektros turbiną. Ją suko rudens liūčių vanduo, o žiemą – garai, kuriuos gamino mediena arba durpėmis kūrenamas didžiulis vandens katilas. Vėliau lankines lempas pakeitė kaitrinės elektros lemputės.

Oranžerija buvo sujungta su reprezentacinėmis rūmų salėmis bei grafų apartamentais. Kai kurie įėjimai išlikę ir dabar, kai kurie – užmūryti, pav. pirmajame aukšte, kairėje laiptų pusėje esančioje nišoje galime įžvelgti kiek kitokios spalvos koralų sieną – tai buvo įėjimas į grafienės Sofijos kambarius.

Kretingos dvaro Žiemos sodas. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys. Fotografuota P. Mongirdaitės, 1910 m. Šis žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų.

Amžininkai rašo, kad Tiškevičių Žiemos sodas: „…ilgam sužavi nieko panašaus nemačiusį lankytoją, nukelia jį į pasakišką stebuklų šalį, ypač žiemą. Sodo pakraščiuose auga didžiuliai bananai, viduryje – reti Latania Barbonica egzemplioriai tiesia savo stebuklingus plunksninius lapus, tarpuose auga ir sienomis vejasi retų augalų grupės. Linksmai šurmuliuoja uolomis žemyn besileidžiantis krioklys, išsiliedamas į mažus skaidrius upeliūkščius, Fontanas žiemos sode. Iš Tygodnik illustrowany, 1927, Nr. 23. Fotografuota P. Mongirdaitės, 1895 m. vingiuojančius po visą sodą. Upeliūkščiuose linksmai žaidžia auksinės ir sidabrinės žuvelės. Žiemą lauke viesulas siaučia ir šalčiai traška, o žiemos sode vakare įsižiebia elektros lemputės, pradeda šniokšti krioklys, čiulbėti kanarėlės, o upokšniuose pliuškentis žuvelės, iš galerijos pasklinda melodingi muzikos garsai… Tada lankytojas pasijunta esąs stebuklingame pasaulyje…“.

Kalėdų šventėms žiemos sodo viduryje buvo pastatoma didžiulė eglė papuošta daugybe žaisliukų, blizgučių ir lempučių, nuo viršaus iki apačios apvyta plonučiais mirgantį tinklą primenančiais auksuotais siūlais. Tarnautojų vaikai Žiemos sodas. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m. rinkdavosi Žiemos sodo apačioje ir laukdavo, kol juos pakvies prie dovanų.

Žiemos sode telkėsi visos šeimos laisvalaikis: čia sėdėjo, ilsėjosi, žaidė, net valgė.

1910–1912 m. A. Tiškevičius žiemos sodą rekonstravo (sumažino), pasodino naujų retų augalų, įvedė pirmąjį Kretingoje elektros apšvietimą ir centrinį šildymą.

1915 m. oranžerija nukentėjo nuo gaisro.

1940 m. rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus, Žiemos sode įrengė ligoninę, valgyką, vėliau – arklides. Kūrenant arklides aprūko reto grožio koralai. Koralų sienas nepataisomai sugadino suodžius balindami kalkėmis. Koralai tapo panašūs į krėsto betono luitus.

Pokario metais dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracinis ir ūkinis-gamybinis centras, kurio direktoriaus Semionovo įsakymu 1950 m. Žiemos sodas paverstas trąšų sandėliu, vėliau – mokyklos sporto sale, šiltnamiu.

1972–1988 m. Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų Jono Juchnevičiaus ir Zigmo Vaičiūno rūpesčiu pastatą, pagal Vilniaus projektavimo instituto architekto J. Zibuolio projektą, restauravo Klaipėdos restauratoriai (restauravimas kainavo 900 tūkst. rublių). Žiemos sodo atkūrimo projektą rengė Aldona Švabauskienė, Jonas Zibolis, Juozas Lapinskas, želdinių projektą kūrė Algis Knyva. Oranžerijai sugrąžintas pradinis vaizdas, Žiemos sodas 1988 m. Iš Švyturys, 1988, gegužės 1, p. 4atkurtas pagal išlikusias XIX a. pab. fotografės Paulinos Mongirdaitės (~1865-1924) nuotraukas. Koralų sienoms sugrąžintas pradinis vaizdas. Centriniam sodo „altoriui“ nebeturint koralų, į juos panašūs dolomitų gabalai atvežti iš Pakruojo. Pirmuosius 130 augalų rūšių restauruotoje oranžerijoje sodino Žemės ūkio technikumo dėstytojos Vida Mockevičienė, Viktorija Vėžauskaitė.

1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, grafų Tiškevičių rūmai su Žiemos sodu perduoti Kretingos muziejui. Šiuo metu oranžerijoje, 693,16 kv. m. plote, auga 170 augalų rūšių, iš viso 5000 vnt. augalų. Gausiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir šilkmedinių šeimos atstovai. Seniausi Žiemos sodo augalai yra fikusas – Ficus benjamina (nuo 1982 m.) ir kambarinė eglė – iš Australijos kilusi araukarija (1989 m.), kuri yra ir aukščiausia – siekia oranžerijos lubas.

Nuo 1993 m. Žiemos sode veikia kavinė „Pas grafą“, kurioje lankytojams siūlomas ir dvaro gyvenimą atitinkantis meniu. Čia rengiami muzikos vakarai, koncertuoja žymūs šalies atlikėjai. Šalyje tai buvo pirmoji kavinė įsikūrusi muziejaus patalpose.

2000–2001 m. Žiemos sodas restauruotas, nes buvo atsidūręs avarinėje situacijoje: per įtrūkusius langų stiklus ir sandarinimus košė vėjai, tekėjo vanduo, išvirto vienas stiklas… Buvo sutvarkyti kupolai, medinės langų konstrukcijos pakeistos aliuminėmis, įstatyti dvigubo stiklo paketai, įrengta ventiliacija.

Žiemos sodas. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m. Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta 2011 m. vasarą, vykdant projektą „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų, siekta atkurti šio statinio istorinį vaizdą. Įrengtas klaipėdiškio skulptoriaus Vytauto Baransko sukurtas fontanas „Karališkoji melsvė“. Naujasis fontanas yra autentiškoje vietoje, kurioje jis buvo rūmus valdant Tiškevičių šeimai: centriniame Žiemos sodo baseine buvo fontanas, vandens srovė čiurleno iš po koralo gabalų. Baseinėlių vanduo mini kriokliams teka iš dvaro tvenkinio, esančio šalia rūmų. Žiemos sodas. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m. Žalsvas pjautas granitas rėmina baseinėlių kraštus.

Žiemos sode išliko autentiška sienų puošyba koralais, krioklio uola. Baseinėlyje plaukioja lankytojų dovanoti spalvoti dekoratyviniai karosai, sterlė (nuo 2014), vardu Reginas, žuvis vegetarė kolosoma, vardu Pako (2014), keturi raudonausiai vėžliai bei 2013 m. Klaipėdos jūrų muziejaus dovanoti 7 japoniški Koi karpiai. 2015 m. pradžioje, numirus 12-metei papūgėlei Krizei Barborai, kretingiškė Rasa Lazdauskaitė padovanojo dvi raudonskruosčių agapornių veislės papūgas, kurioms muziejaus lankytojai išrinko vardus Litė ir Euras.

Per metus Žiemos sodą aplanko daugiau nei 80 tūks. lankytojų.

1992 m. dvaro rūmai (kartu su oranžerija) paskelbti istorijos ir kultūros paminklu, 1997 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 1430.

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. ADRULYTĖ, Emilija. Ar pasiseks? Švyturys, 1989, rugsėjo 12, p. 3.
  2. Apie mus. Iš Pas grafą [interaktyvus]. [Kretinga]: Kavinė „Pas grafą“, 2011 [žiūrėta 2014 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pasgrafa.lt>.
  3. JANULAITIENĖ, Joana. Kretingos žiemos sodas. Iš Žemaitija [interaktyvus], [b. v.]: Regioninių kultūros iniciatyvų centras, 2011 [žiūrėta 2014 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/kretsod.lt.htm>.
  4. JOMANTAITĖ, Diana. Muziejuje ištryško naujas fontanas. Pajūrio naujienos, 2011, spalio 18, p. 5.
  5. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos pranciškonai, 2014 [žiūrėta 2014 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=14:kretingos-dvaras&catid=19:kretingos-istorija&Itemid=70>.
  6. Kretingos dvaro sodybaIš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. sausio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=318>.
  7. OSTROWSKA Z TYSZKIEWICZÓW, Helena. Połąga i Kretynga. Karta, 2004, Nr. 40, p. 7–8.
  8. P. n. informacija. Papūgoms reikia naujų vardų. Pajūrio naujienos, 2015, sausio 30, p. 1.
  9. PETRAITIENĖ, Stanislava. Kretingos grožio karalystė. Švyturys, 1988, gegužės 1, p. 4
  10. RūmaiIš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. sausio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=1430&lang=lt>.
  11. SEMAŠKAITĖ, Ingrida. Lietuvos dvarai. Vilnius: Algimantas, 2010, p. 185. ISBN 978-609-423-004-2.
  12. SOKOLOWSKA-GWIZDKA, Joanna. Kalėdų eglutė Tiškevičių Žiemos sode. Švyturys, 2014, gruodžio 23, p. 5.
  13. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Žiemos sodo bananai iškrėtė pokštą. Pajūrio naujienos, 2009, kovo 10, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 3.
  14. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Žiemos sodui padovanojo japoniškų karpių. Pajūrio naujienos, 2013, spalio 25, p. 23.
  15. URBANSKI, Antoni. Kretynga. Tygodnik illustrowany, 1927, Nr. 44, p. 894.
  16. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Apie krašto istorijos namų viziją. Pajūrio naujienos, 2005, rugpjūčio 5, p. 2.
  17. Žiemos sodas. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Kretinga]: Kretingos muziejus, 2013 [žiūrėta 2014 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/ziemos-sodas>.
  18. ГУКОВСКIЙ, Kонстантин; ДРОБЕНКО, Алексей. Местечко Кретингенъ, Краткій историко-статистическій очеркъ. Отдельный оттискъ изъ Памятной книжки на 1906 годъ. Ковна, 1906, с. 12.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai