Temos

Partizano Petro Paulaičio kapas

Antkapinis paminklas pedagogui, filosofui, teologui, Jungtinės Kęstučio apygardos informacijos skyriaus viršininkui, politiniam kaliniui, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriui Petrui Paulaičiui (1904–1986) atminti pastatytas ant jo kapo Kretingos naujosiose miesto kapinėse, Darbėnų pl. 2A, Padvarių k. Juodo akmens paminklas pastatytas dviejų dalių: kairėje pusėje iškaltas Vyčio ženklas ir Gedimino stulpai, dešinėje užrašas „PETRAS PAULAITIS / 1904–1986“, apačioje – „MYLĖK LIETUVI TĄ BRANGIĄ ŽEMĘ… / MAIRONIS“. Paminklo dalis skiria metalinis kaltas kryžius.

Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 29 d. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuje. Mokėsi saleziečių kongregacijos mokyklose. Baigęs filosofijos studijas Italijoje, dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Portugalijoje. Nuo 1935 m. mokytojavo Austrijoje. 1939 m. grįžo į Lietuvą, dėstė lotynų kalbą Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Į Lietuvą grįžo prasidėjus karui. 1942 m. pavasarį P. Paulaičio iniciatyva buvo įkurta pogrindinė Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga, leistas laikraštėlis „Lietuvos atgarsiai“, kuris ragino vengti Reicho darbų tarnybos, nedalyvauti žydų represijose. 1943 m. spalio mėn. P. Paulaitis Kauno gestapo buvo areštuotas, bet pabėgo.

1944 m. sovietų armijai antrą kartą okupavus Lietuvą, P. Paulaitis subūrė „Aido“ partizanų būrį, vėliau pavadintą „Trijų lelijų“ rinktine. 1946 m. daug prisidėjo kuriant Jungtinę Kęstučio apygardą, buvo informacijos skyriaus viršininkas. Pogrindyje redagavo laikraštį „Laisvės varpas“. P. Paulaitis NKVD buvo areštuotas 1947 m. ir nuteistas 25 metus kalėti. Po dešimties metų tremties buvo amnestuotas ir 1957 m. grįžo į Lietuvą. Praėjus vos keliems mėnesiams, už tautiškumo ugdymą tarp studentų suimtas vėl ir nuteistas dešimčiai metų tremties į Sibirą, pridedant pirmosios bausmės „neiškalėtus“ 15 metų. Kovotojui už Lietuvos laisvę „gulaguose“ teko praleisti net 35 metus. Į Lietuvą grįžo 1982 m. rudenį. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lydimas, P. Paulaitis atvyko į Kretingą ir apsigyveno Vytauto g. 90. Iki pat mirties kentė sovietinio saugumo administracinę priežiūrą. Mirė 1986 m. vasario 19 d.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2017

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Paminklai. Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2009 [žiūrėta 2017 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Pastatai/Kretinga_pastatai.htm.
  2. Petras Paulaitis laisvėje. Iš Lietuvos katalikų bažnyčios kronika Nr. 56 [interaktyvus]. [b.v.], 1983, [žiūrėta 2017 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://lkbkronika.lt/index.php/56-kronika-1983-m/2590-petras-paulaitis-laisveje.html
  3. SIMAITYTĖ, Dovilė. Nepelnytai užmirštas lagerio „prezidentas“. Pajūrio naujienos, 2011, gruodžio 23, priedas „Mūsų žmonės“, Nr. 12, p. 11–12.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai