Temos

Atnaujinta 2018-11-30

Kretingos sinagoga

Sinagoga (jidiš – šul) – judėjų maldos namai, kur buvo laikomos pamaldos, skaitomas ir aiškinamas Tanachas (Senasis Testamentas).

1771 m. Kretingos savininkas Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis žydams leido pasistatyti mokyklą ir maldos namus.

1802 m. sudarytame „Kretingos kaimo“ inventoriuje Klaipėdos gatvėje pirmą kartą paminėta medinė sinagoga. 1854 m. gaisro metu ši sinagoga ir didelė dalis žydų namų sudegė.

Gavus rusų valdžios paskolą, 1860 m. Klaipėdos (Mėguvos) gatvėje buvo pastatyta nauja mūrinė sinagoga – žydų sakraliniams pastatams būdingo tradicinio kūgio tūrio stambokas pastatas, kurio fasadai sudalyti piliastrais bei mažesni maldos namai – mokykla betmidrašas.

1889 m. vėl sudegė sinagoga, maldos namai, nemažai gyvenamųjų namų ir ūkinių trobesių. Emigravę į Angliją (Sunderland) kretingiškiai žydai Izraelis Jakobsas, Barnetas Bernšteinas Gilis, Saliamonas Galevskis, Mauša Sergejus, Dovydas Olšvangas, Izraelis Haris, Checkelis Gillis, Joselis Perlmanas įsteigė Kretingos paramos fondą, surinko lėšų, už kurias sudegusios sinagogos vietoje 1890 m. buvo pastatyta nauja, greta – betmidrašas, taip pat buvo remiamos nuo gaisro nukentėjusios žydų šeimos.

1892 m. prašyta valdžios leisti statyti dar vienerius maldos namus, nes esamų buvę per mažai 103-uose namuose gyvenantiems žydams, tačiau leidimas nebuvo duotas.

1902 m. kahalui priklausė 1 tūkst. 133 žydai, kurių atstovai pakartotinai kreipėsi į rusų valdžios institucijas prašydami leidimo pasistatyti dar vieną sinagogą. 1906 m. bendruomenė turėjo jau dvi sinagogas. Antroji buvo kiek mažesnė, stovėjo šalia didžiosios į miesto centro pusę.

1908 m. birželio 11 d. gaisras dar kartą nuniokojo žydų gyvenamuosius ir maldos namus, kuriuos bendruomenė antrąsyk baigė atstatyti tik 1912 m.

1941 m. birželio 26 d. Kretingos miesto nacių karinis komisaras, ieškodamas žydų rabino Benjamino Perskio, padegė sinagogą. Sudegė mūrinis pastatas ir visas miesto centras.

Sinagogos vietoje sovietmečiu buvo pastatytas „Mėguvos“ viešbutis (šiuo metu nebeveikiantis, Mėguvos g. 2).

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Izraelitų ir evangelikų liuteronų bendruomenės. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 202–204. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. KANARSKAS, Julius. Žydų bendruomenė. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 99–102. ISBN 978-609-404-057-3.
  3. KANARSKAS, Julius. Žydų bendruomenės įkūrimas. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 63–64. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. Kretinga. Iš Žydai Lietuvoje [interaktyvus]: [b.v.]: Žydai Lietuvoje, 2006 [žiūrėta 2012 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/564/>.
  5. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Iš Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės: Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis, 2004, t. 3, 1 kn.,  p. 300–312. ISBN 9986-420-57-1.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai