Biblioteka, kurioje vietos yra kiekvienam: atverta nauja sensorinė erdvė

Biblioteka, kurioje vietos yra kiekvienam: atverta nauja sensorinė erdvė

Sukurta 2026-11-10

Atnaujinta 2026-11-10

Vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

Autorius BIRUTĖ NAUJOKAITIENĖ

2026 m. lapkričio 9 d. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje visuomenei pristatytas projektas „Darnaus bendruomeniškumo link: paslaugų plėtra Kretingos mieste autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms“ ir atverta nauja sensorinė erdvė projekto veikloms vykdyti. Tai dar vienas žingsnis kuriant aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į skirtingus žmonių poreikius, o autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai ir jų šeimos turėtų daugiau galimybių dalyvauti kultūriniame bei bendruomenės gyvenime.

Renginio pradžioje projekto vadovė Erika Kazlauskienė pristatė projekto sumanymą, įgyvendinimo eigą, numatytas veiklas ir naujas paslaugų galimybes Kretingos mieste. Susitikimo metu aptarta, kokios veiklos bus organizuojamos vaikams, kokios skirtos jų šeimoms, kaip vyks užsiėmimai ir bus organizuojami apsilankymai naujojoje sensorinėje erdvėje.

Projekto metu vaikų laukia sensoriniai skaitymai, kuriuos ves bibliotekos darbuotoja Simona Gagilaitė. Ji papasakojo apie jau užsiėmimams atrinktas knygas bei savo patirtį organizuojant skaitymus. Pirmasis susitikimas bibliotekoje vyks jau lapkričio 10 dieną. Tai bus nauja patirtis ne tik vaikams, bet ir pačiai užsiėmimų vedėjai, kuri turėdama didelę skaitymų organizavimo patirtį, kartu mokysis, kaip juos pritaikyti vaikams, turintiems skirtingų sensorinių ir kitų specialiųjų ugdymosi poreikių. Bus siekiama atrasti tokius skaitymo būdus, kurie leistų kiekvienam vaikui patirti knygos džiaugsmą jam priimtinu būdu.

Kalbėta ir apie vieną svarbiausių projekto krypčių – pagalbą ir palaikymą šeimoms. Numatyti asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ pirmininkės Rimos Neverauskytės-Brundzienės vedami savipagalbos grupių susitikimai, kuriuose tėvai galės dalytis patirtimi, aptarti kasdienybėje kylančius iššūkius, keistis aktualia informacija ir drauge ieškoti sprendimų. Tai galimybė susitikti su panašią patirtį išgyvenančiomis šeimomis. Tėvams taip pat bus organizuojami meno terapijos užsiėmimai, kuriuos ves meno terapeutė Daiva Lubienė, turinti ilgametę individualių ir grupinių užsiėmimų vaikams bei suaugusiesiems patirtį. Kūrybinės veiklos ir meno terapijos metodai padės atsitraukti nuo kasdienės rutinos, skirti laiko sau ir pasirūpinti emocine savijauta.

Ypatingo dėmesio sulaukė psichologės Vikos Gridiajevos paskaita „Autistiško asmens balsas: nuo poreikių supratimo iki savęs atstovavimo“. Psichologė kvietė į autizmą pažvelgti ne per išankstines nuostatas ar visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, o per paties žmogaus patirtį ir individualius poreikius.

Kalbėdama apie autistiškų žmonių pasaulio suvokimą, psichologė pirmiausia atkreipė dėmesį į jutimines sistemas. Be penkių visiems gerai pažįstamų pojūčių – regos, klausos, lytėjimo, skonio ir uoslės – svarbios ir vestibulinė, propriorecepcinė bei interocepcinė sistemos. Jos padeda suvokti kūno padėtį ir judėjimą, pusiausvyrą, taip pat atpažinti vidinius kūno signalus ir emocines būsenas. Šių pojūčių apdorojimas kiekvienam žmogui gali būti skirtingas, todėl tai, kas vienam atrodo įprasta ir nesudėtinga, kitam gali tapti nemenku iššūkiu.

Psichologė paaiškino, kad autistiško žmogaus situacijos suvokimas ne visada sutampa su neurotipinio žmogaus suvokimu. Kartais jiems gali būti sunkiau pastebėti socialinį kontekstą, suprasti nerašytas taisykles ar numanyti, ko iš jų tikimasi konkrečioje situacijoje. Todėl labai svarbu ne tik tikėtis tinkamos reakcijos, bet ir padėti suprasti aplinką, aiškiai paaiškinti situacijas bei suteikti laiko informacijai apdoroti.

Kitoks gali būti ir bendravimas. Paskaitoje aptarti echolalijos bei geštalto kalbos apdorojimo ypatumai, kai žmogus gali bendrauti iš anksto girdėtomis frazėmis, dainų žodžiais ar ištisais kalbos fragmentais. Tai, kas pašaliniam žmogui gali pasirodyti nesusiję su pokalbiu, pačiam autistiškam asmeniui gali būti prasmingas komunikacijos būdas.

Dėmesio skirta ir planavimo, judesių koordinavimo, atminties ypatumams, veiklų užbaigimui bei reakcijai į pasikeitimus. Netikėti planų pokyčiai, nutrūkusi veikla ar neaiškūs susitarimai gali kelti didelį stresą. Todėl aiškumas, nuoseklumas, išankstinis pasiruošimas ir susitarimų laikymasis yra svarbūs kuriant saugią aplinką.

V. Gridiajevos teigimu, vienas svarbiausių dalykų yra suprasti, kad autistiškų žmonių interesai gali tapti tiltu į bendravimą. Jeigu vaikas nori dalytis tuo, kas jam įdomu, rodo savo mėgstamus dalykus ar kviečia kartu tyrinėti jam svarbią temą, tai yra jo būdas užmegzti ryšį. Svarbu gerbti individualų bendravimo būdą ir mokytis pamatyti už elgesio slypinčią žinutę.

Kalbėdama apie savęs atstovavimą, psichologė pabrėžė, kad kiekvienam žmogui svarbu turėti galimybę išreikšti savo poreikius, tačiau ne visi tai gali padaryti visuomenei įprastais būdais. Kai vaikui sunku pačiam paaiškinti, kas vyksta ir ko jam reikia, šį vaidmenį gali padėti atlikti tėvai ar kiti artimi žmonės. Suaugusiųjų užduotis stengtis suprasti tam tikros reakcijos priežastis ir padėti vaikui rasti jam tinkamus komunikacijos būdus.

Viena svarbiausių paskaitos minčių – „socialiniai poreikiai nesivysto izoliacijoje“. Autistiškiems vaikams, kaip ir visiems kitiems, reikalingi santykiai, bendravimas ir galimybė dalyvauti bendrose veiklose. Didžiausi iššūkiai dažnai kyla ne dėl paties žmogaus, o dėl aplinkos, kuri nepažįsta ir nesupranta jo poreikių. Todėl turime keisti požiūrį, atsisakyti skirstymo į „lengvą“ ar „sunkų“ autizmą ir mokytis kurti bendruomenę, kurioje kiekvienas būtų priimamas.

Psichologė pasveikino biblioteką ir bendruomenę sulaukus naujos sensorinės erdvės, kuri, tikimasi, taps ne tik paslaugų teikimo, bet ir susitikimų, pažinimo bei tolerancijos vieta.

Renginio pabaigoje dalyviai pakviesti apžiūrėti naująją sensorinę erdvę, susipažinti su joje esamomis priemonėmis ir jų panaudojimo galimybėmis. Ši aplinka pritaikyta vaikams, kuriems svarbu turėti galimybę tyrinėti skirtingus pojūčius, pasirinkti individualius poreikius atitinkančias veiklas arba, prireikus, atsitraukti nuo aplinkos dirgiklių. Bibliotekai ši erdvė reiškia daugiau nei naują infrastruktūrą, tai galimybė kurti saugesnę aplinką ir kviesti šeimas, kurios ne visada jaučiasi drąsiai įsitraukdamos į įprastas kultūrines veiklas.

Projektu „Darnaus bendruomeniškumo link“ siekiama, kad pagalba būtų prieinama ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms, o bendruomenėje atsirastų daugiau supratimo, palaikymo ir galimybių būti kartu.

Projektą bendrai finansuoja Europos sąjunga ir Kretingos rajono savivaldybė.

Projekto „Darnaus bendruomeniškumo link“ ir sensorinės erdvės bibliotekoje pristatymas