Palilionytė-Savickienė Marija

Palilionytė-Savickienė Marija

Marija Palilionytė-Savickienė gimė 1897 m.

Mokytoja, Pasaulio tautų teisuolė

Mirė 1992 m.

Apie Mariją Palilionytę-Savickienę nėra daug biografinių duomenų.

Motina – Ieva Palilionienė (1869–1958), palaidota šeimos kape Kretingos parapijos senosiose kapinėse.

Marija Palilionytė sukūrė šeimą su Jonu Savicku.

Pasirinko mokytojos profesiją. Labai mylėjo vaikus.

Vokiečių okupacijos metais iš Kauno geto išgelbėjo aštuonis žydų vaikus. Juos paslėpė, surado globėjus. Paskutiniąją išgelbėtą mergaitę – 1941 m. rugsėjo 3 d. Kauno gete kalinių Restų šeimoje gimusį vaiką (gete gimdyti buvo griežtai draudžiama, o jeigu taip nutikdavo – naciai kūdikius atimdavo iš motinų, tačiau Restams pavyko kūdikį nuslėpti) – M. Savickienė iš geto išbadėjusią parsinešė maišelyje. Pagal Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus projekto „Išsigelbėjęs vaikas“ medžiagą, Marija ir Jonas Savickai, netekę savo dvimečio sūnaus, norėjo įsivaikinti mažylę ir 1943 m. priglaudė Miriamą Rest su sąlyga, kad vaiko niekada nebeatiduos.

Savo įdukrai M. ir J. Savickai davė Nijolės vardą (vėliau Marijos Savickienės garbei pakrikštyta Miriama – Marija). Mergaitės motiną Dorą Rest ir vyresniąją seserį Henę nužudė vokiečiai. Tėvui Hileliui Restui pavyko pabėgti, kai jį vežė darbams į Vokietiją.

Pasibaigus karui mergaitės tėvas grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Savickus susigrąžinti dukrą. Nors ir labai skaudu buvo Marijai skirtis su mergaite, dukterį ji atidavė tėvui. Miriama su tėvu išvyko į Pietų Afrikos Respubliką pas motinos seserį.

Išvykus mažajai Nijolei, M. Savickienė savo gyvenimą sukoncentravo pedagogikos tarnystei, siekdama mokiniuose įskiepyti gerumo, doros, gailestingumo jausmus.

M.Savickienei jau gyvenant Palangoje, 1975 m. ji gavo Miriamos laišką, kuriame jauna moteris pasakojo tapusi mokytoja istorike, ištekėjusi, auginanti tris sūnus.

Dėl nepalankių tarptautinių santykių su Tarybų Sąjunga Miriama į Lietuvą atvykti negalėjo, tad 1976 m. įdukra su įmote susitiko Suomijos sostinėje Helsinkyje. Per šį jautrų susitikimą M. Savickienė įdukrai atidavė šeimos relikvijas: jos motinos rūbo skiautę ir gintaro karolius, klebono išduotą gimimo liudijimą ir kitus skaudžią praeitį menančius daiktus.

Po šio susitikimo Miriama savo gelbėtoją lankė laiškais. Ji kreipėsi į „Yad Vashem“ – Pasaulinį Holokausto atminimo centrą Izraelyje, – kad Marijai ir Jonui Savickams būtų suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie Holokausto metu nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, gelbėjo žydus. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti.

Marijai Savickienei ir jos vyrui Jonui Savickui Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti 1982 m.

Dėl solidaus amžiaus ir silpstančios sveikatos M. Savickienei negalint nuvykti į Izraelį, motinai skirtą medalį atsiėmė Miriama ir savo įtėvių garbei Tel Avive, Teisuolių atminimo alėjoje, pasodino medelį.

Savo išgyvenimus ir patirtį Marija Savickienė perteikė 1991 m. su bendraautore žurnaliste Janina Semaškaite išleistoje knygelėje „Marijos medelis Marijai“.

Marija Savickienė palaidota Kretingos parapijos senosiose kapinėse šeimos kape.

2022 m. lapkričio 10 d. Marijos Savickienės kapas pažymėtas Pasaulio tautų teisuolių ženklu. Tai pirmoji Kretingoje architekto Tauro Budzio iniciatyva tokiu ženklu pažymėta kapavietė. Pažymimi kapai žmonių, kuriems pagal Izraelyje veikiančios organizacijos „Yad Vashem“ sąrašą yra suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.