Žadvydas Osvaldas

Sukurta 2012-12-04

Atnaujinta 2012-12-04

Žadvydas Osvaldas

Osvaldas Žadvydas [8]

Gimė 1903 metų balandžio 12 dieną Mažeikiuose.

Mirė 1994 metų vasario 18 dieną.

Lietuvos karininkas, pedagogas, žurnalistas, antisovietinio pogrindžio 1940-1941 metais Kretingos apskrityje dalyvis.

1924 m. baigė Mažeikių vidurinę mokyklą, 1927 m. – karo mokyklą Kaune, 1928 m. įsigijo brandos atestatą ir porą metų studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Lietuvos kariuomenės leitenantas, vėliau – kapitonas [1]. 1936-1940 m. Kretingos apskrities komendantūros tarnautojas, XV šaulių rinktinės vado pavaduotojas ir tarybos narys [2], Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys [1]. 1940 m. gruodžio 1 d. paleistas į atsargą, mokytojavo Darbėnų pradinėje mokykloje [3, 4,], vienas iš pogrindinės Lietuvių aktyvistų fronto veiklos organizatorių Kretingos apskrityje [3, 4, 6]: Kretingos apskrities Geležinio vilko vadas [1]. Suimtas 1941 m. gegužės 5 d., kalintas Kretingoje, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio 23 d. išvežtas į Minsko kalėjimą (Baltarusija), birželio 26 d. nuvarytas į Červenės (Baltarusija) žudynių vietą, iš kurios pabėgo ir grįžo į Lietuvą [3, 4, 6, 7]. 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Kretingos apskrities viršininku. Nuo 1942 m. vidurio – Eišiškių, vėliau – Telšių apskrities viršininkas [1]. Nuo 1943 m. Lietuvos Laisvės Armijos narys [1].

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Dilingene 1946-1949 m. vadovavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyriui [1].

1949 m. emigravo į JAV [1]. 1950 m. su kitais įsteigė Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrių, 1964-1968 m. šios sąjungos Los Angele skyriaus valdybos narys. Dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės (1951 m. – Melrose Parko skyriaus pirmininkas), Amerikos lietuvių tarybos (1968-1969 m. Los Angelo skyriaus iždininkas), Lietuvių šaulių sąjungos (1964 m. Los Angele įsteigė J. Daumanto šaulių kuopą, iki 1973 m. jai vadovavo) veikloje [8].

Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai (nuo 1953 m.). Parašė atsiminimų, istorijos apžvalgų. Bendradarbiavo „Karyje“, „Drauge“, „Tėviškės žiburiuose“, „Tautos gyvybėje“, „Laisvoje Lietuvoje“, „Lietuvių balse“, Lietuvių enciklopedijos kūrime. Talkino B. Kvikliui rengiant knygas „mūsų Lietuva“, P. Petrukaičiui – „Nepriklausoma Lietuva“, pateikė atsiminimų knygai „Lietuva bolševikų okupacijoje“ (1979 m.). Lietuvos šaulių sąjungos Gedimino kuopos garbės šaulys, Lietuvos karių veteranų sąjungos garbės narys [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Žadvydas, Osvaldas. Iš Lietuvių enciklopedija. Boston, 1966, t. 35, p. 143.
2. Trimitas, 1936, gegužės 28, nr. 22, p. 522; 1937, rugsėjo 30, nr. 39, p. 934; 1939, nr. 595.
3. ŽADVYDAS, Osvaldas. Mirtininkų gretose. Karys, 1976, nr. 4, p. 131-135; nr. 5, p. 166-168.
4. ŽADVYDAS, Osvaldas. Kova nuo pirmųjų okupacijos dienų. Kardas, 1992, nr. 1, p. 18-19.
5. ŽADVYDAS, Osvaldas. Raudonojo rojaus kūrimas. Karys, 1992, nr. 6, p. 10-11.
6. ŽADVYDAS, Osvaldas. Pogrindžio organizavimas. Karys, 1992, nr. 9, p. 18-19.
7. Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941. 2-asis leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 2, p. 937. ISBN 9986-757-28-2.
8. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2, p. 526-527. ISBN 5-420-01415-7.

Parengė Julius Kanarskas, 2006; Birutė Naujokaitienė, 2008