Zajančkauskas Vincas

Renginių kalendorius balandžio 2024

Renginių kalendorius

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
01	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E13 02	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ginto Banio tapybos parodos „Anapus sapnų“ atidarymas 03	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 04	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Česlovo Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatymas 05	06	07
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 08	Vaikų rytmetis „Šarkos pasakėlės“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E14 09	Renginys vaikams „Žodžių žaidynės“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Saviugdos studija „Kaip padėti sau sunkiu metu?“ su Aiste Jonauskiene 10	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas 11	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 12	Mažųjų šeštadienis „Pasakos iš daržo“ 13	14
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 15	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E15 Paskaita apie klausos negalią turinčius asmenis: „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius: mitai ir realybė“ 16	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 17	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 18	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 19	20	21
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 22	Sensoriniai skaitymai „75 kartus op paskui Zuikį Puikį“Aktyvi dienos edukacinė paroda „Paieška knygų lentynoje“Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymas Pažintinė ekskursija suaugusiesiems „Bibliotekininkas vienai valandai“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E16 23	Pažintinė edukacija „Viens, du – knygą surandu“Susitikimas su gynybos ir saugumo ekspertu Aurimu Naviu Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 24	Scena jaunimui – talentų pasirodymų vakaras „Tik aukštyn“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 25	Komiksų zino kūrybinės dirbtuvės su Akvile Magicdust Dvigubas knygų pristatymas: P. Tilvikaitė „Svetimkūniai“ ir Ignė Ale „Migruojantys paukščiai“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 26	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Paskaita tėvams „Kaip skaityti (ar skaityti) paveikslėlių knygas mažiausiems?“ 27	28
Renginys vaikams „Komisaras Letena bibliotekoje“Manto Adomėno dilogijos „Moneta & labirintas“ pristatymas Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 29	Mokymai bibliotekininkams ir ankstyvojo ugdymo specialistams „Auksinis protas“: S21E17 30

Visi renginiai

Sukurta 2013-02-11

Atnaujinta 2018-11-26

Zajančkauskas Vincas

Vincas Zajančkauskas [1]

(BROLIS BONAVENTŪRA ZAJANČKAUSKAS OFM)

Gimė 1884 metų balandžio 5 (kitur – 17 d.) dieną Pumperiškių kaime, Molėtų valsčiuje, Utenos apskrityje.

Mirė 1956 metų gruodžio 6 dieną Bridgeville (Pensilvanija), JAV.

Kunigas, pranciškonas, pedagogas.

Pradžios mokslą išėjęs, 1899 m. Peterburge pradėjo lankyti gimnaziją, o 1901 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi iki 1905 m. Iš jos buvo pasiųstas į Peterburgo Dvasinę Akademiją, kur 1907 m. birželio 5 d. gavo kunigystės šventimus. 1910 m. baigė Fribūro (Šveicarija) universitetą, įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1912-1915 m. mokytojavo Vilniaus mergaičių gimnazijoje [2]. Karo metu klebonavo Vyšniavo ir Geranainių parapijose. Po I pasaulinio karo 1919-1930 m. mokytojavo Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijoje. Lenkams uždarius šią seminariją, 1930-1934 m. mokytojavo Švenčionių lietuvių gimnazijoje. Šiose aukštesniosiose mokyklose jis dėstė tikybą, lotynų kalbą, lietuvių kalbą ir literatūrą [1].

Kai kada buvo kviečiamas Vilniaus universiteto svečio teisėmis skaityti paskaitų apie lietuvių literatūrą. 1934 m. vasarą atvyko į nepriklausomą Lietuvą, kurį laiką pagyvenęs Kaune, įstojo į pranciškonus ir nuo 1935 m. pavasario pradėjo dėstyti Kretingos pranciškonų Šv. Antano gimnazijoje (dėstė filosofiją, lotynų kalbą ir literatūrą). 1937 m. rudenį buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi ir tas pareigas ėjo iki 1940 m. bolševikų okupacijos [1].

1917-1918 m. dirbo „Lietuvos aido“ redakcijoje, 1926-1927 m. Vilniuje redagavo savaitraštį „Kelias“. Be religinių vadovėlių, parašė lenkams skirtą „Lietuvių kalbos gramatiką“ (1918 m.), brošiūrą iš lietuvių kalbos sintaksės „Periodai lietuvių kalboje“ (1923 m.) ir kompiliatyvinio pobūdžio „Lietuvių literatūros vadovėlį“ (1924 m.), kuris buvo kelerius metus vartojamas Lietuvos vidurinėse mokyklose [2]. Lenkų šešiatomei „Didžiajai visuotinei literatūrai“ (1932-1933 m.) parašė skyrių apie lietuvių literatūrą [3]. Yra bendradarbiavęs „Aušroje“ (Vilniaus), „Ateityje“, „Draugijoje“, „Viltyje“, „Naujojoje Romuvoje“. II pasaulinio karo metu proza išvertė visą Dantės „Dieviškąją komediją“ (rankraštis liko Lietuvoje) [1].

1923 m. buvo Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas, tų pat metų rugsėjo 4 d. kartu su D. Alseika paruošė Varšuvos vyriausybei memorandumą, kur išdėstė lenkų daromas lietuviams neteisybes. 1926-1929 m. dalyvavo Šveicarijoje tautinių mažumų suvažiavimuose [1].

Jis labai vertino vienuolijas. Dar jaunas buvo pamilęs šv. Pranciškaus ordino dvasią. Jis net savo doktoratui disertaciją rašė apie pranciškonų scholastiką J. Duns Skotą (rašė apie jį „Šv. Pranciškaus Varpelyje“ 1934 m., 1956 m.). Savo algą išdalydavo, šelpdamas neturtingus moksleivius ir Lietuvos reikalams. Tad nenuostabu, kad, lenkų persekiojamas, jau eidamas 51 metus pasuko pranciškonišku keliu. Šv. Pranciškaus rūbu jis buvo įvilktas Kretingoje 1934 m. rugsėjo 8 dieną. Vienuolyne gavo Bonaventūros vardą. Baigęs sutrumpintą noviciatą, 1935 m. gegužės 19 d. padarė laikinuosius 3 metų įžadus; amžinų įžadų nebedarė, paliko tretininku [1].

1944 m. pasitraukė į vakarus, nuo 1947 m. gyveno JAV. Bendradarbiavo klerikalinėje ir tautininkų spaudoje [2].

Palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Pitsburge [3].

Literatūra ir šaltiniai

GIDŽIŪNAS, V. Zajančkauskas Bonaventūra. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966, t. 35, p. 18-19.
MACKONIS, Rapolas. Zajančkauskas Vincas. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4. p. 610.
VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 165-166. ISBN 9986-39-004-4.

Zajančkauskas Vincas

Sukurta 2013-02-11

Atnaujinta 2018-11-26

Zajančkauskas Vincas

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007