Vyko konferencija „Vyskupui Motiejui Valančiui

Renginių kalendorius balandžio 2024

Renginių kalendorius

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
01	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E13 02	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ginto Banio tapybos parodos „Anapus sapnų“ atidarymas 03	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 04	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Česlovo Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatymas 05	06	07
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 08	Vaikų rytmetis „Šarkos pasakėlės“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E14 09	Renginys vaikams „Žodžių žaidynės“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Saviugdos studija „Kaip padėti sau sunkiu metu?“ su Aiste Jonauskiene 10	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas 11	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 12	Mažųjų šeštadienis „Pasakos iš daržo“ 13	14
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 15	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E15 Paskaita apie klausos negalią turinčius asmenis: „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius: mitai ir realybė“ 16	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 17	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 18	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 19	20	21
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 22	Sensoriniai skaitymai „75 kartus op paskui Zuikį Puikį“Aktyvi dienos edukacinė paroda „Paieška knygų lentynoje“Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymas Pažintinė ekskursija suaugusiesiems „Bibliotekininkas vienai valandai“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E16 23	Pažintinė edukacija „Viens, du – knygą surandu“Susitikimas su gynybos ir saugumo ekspertu Aurimu Naviu Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 24	Scena jaunimui – talentų pasirodymų vakaras „Tik aukštyn“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 25	Dvigubas knygų pristatymas: P. Tilvikaitė „Svetimkūniai“ ir Ignė Ale „Migruojantys paukščiai“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 26	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Paskaita tėvams „Kaip skaityti (ar skaityti) paveikslėlių knygas mažiausiems?“ 27	28
Renginys vaikams „Komisaras Letena bibliotekoje“Manto Adomėno dilogijos „Moneta & labirintas“ pristatymas Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 29	Mokymai bibliotekininkams ir ankstyvojo ugdymo specialistams „Auksinis protas“: S21E17 30

Visi renginiai

Vyko konferencija „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“

Sukurta 2021-03-02

Atnaujinta 2021-03-08

Vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka

Autorius BIRUTĖ NAUJOKAITIENĖ

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, minėdama vienos svarbiausių XIX a. Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybės – vyskupo Motiejaus Valančiaus – gimimo metines, kvietė į konferenciją „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“.

2021 m. vasario 28 d. sukako 220 metų, kai mažame Nasrėnų kaimelyje, tuometiniame Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos r.) gimė vyskupas Motiejus Valančius. Ši asmenybė neabejotinai žinoma kone kiekvienam lietuviui ir yra svarbi ne tik Kretingos kraštui, Žemaitijai, tačiau visai Lietuvai. Istorinėje atmintyje Valančius visų pirma – blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas ir puoselėtojas, vyskupas, knygnešystės organizatorius, rašytojas. Bet dažnai nežinome tikrojo jo įtakos masto ir reikšmės tuometinės lietuvių tautos raidai. Pasak, profesoriaus istoriko Pauliaus Subačiaus, Motiejus Valančius keletą XIX a. dešimtmečių buvo faktiškasis Lietuvos vadovas, gebėjęs sukoncentruoti dvasines, politines, ekonomines tautos galias. Tai asmuo, padėjęs pagrindus moderniai lietuvių tautai.

Vyskupo M. Valančiaus vardo Kretingos rajono savivaldybės viešoji biblioteka vasario 26 d. kvietė atrasti naujų, įdomių įžvalgų apie vyskupo M. Valančiaus kūrybinį palikimą, įtaką Lietuvos socialiniam, visuomeniniam, dvasiniam gyvenimui, XIX a. lietuvių būvį, istorinę aplinką, kuri įtakojo tam tikrus M. Valančiaus sprendimus ir darbus. Tądien kretingiškių iniciatyva vyko tiesioginė konferencijos „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“ transliacija, kurią buvo galima stebėti bibliotekos Youtube kanale ir Facebook puslapyje.

Konferenciją pradėjo ir žiūrovus prasmingos sukakties proga pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Kretingos rajono Garbės pilietis, LR Seimo narys Antanas Vinkus, skatindami tausoti, vertinti ir gerbti vyskupo M. Valančiaus skleistas idėjas.

Renginiu buvo siekiama pažymėti ne tik prasmingą sukaktį, bet įvairiais reikšmingais aspektais apžvelgti Motiejaus Valančiaus reikšmingą palikimą dabarties ir ateities kartoms. Konferencijos metu, Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė skaitė pranešimą „Simono Daukanto poveikis Motiejaus Valančiaus kūrybai“ ir apžvelgdama abiejų istorinių asmenybių kūrybos bruožus, pateikė įžvalgas, kaip S. Daukantas galėjo įtakoti bendraamžininko Motiejaus Valančiaus kūrybą, kaip išjudino jį kaip kūrėją. Pasak pranešėjos, abu vyrai buvo kūrėjai iš pašaukimo, tačiau vienas labiau mokslininko tipo, kitas– menininko. Simonui Daukantui kūryba buvo gyvenimo būdas, egzistencijos forma, tai naujos kartos kūrėjas, aptikęs kūrybinės laisvės pamatus. M. Valančius palaipsniui persiėmė pirmtako idėjomis, raiška, leksika, mokėsi ritminio sakinio, intonacijos. Tiesa, apibendrindama R. Bončkutė pabrėžė, kad pažinties pradžioje S. Daukantas pažadino M. Valančių ir įtikino, kad jis gali kur kas daugiau padaryti, o vėlesniu laikotarpiu Varniuose jau juntama ir paties M. Valančiaus įtaka, ypač tada, kai jis S. Daukantą paskatino istoriją žemaitišką perrašyti paprastesne, tautai priimtinesne kalba. R. Bončkutė kvietė ir toliau gilintis į senuosius klasikus, remtis jų pavyzdžiu, todėl, kad visa, kas gera – niekada nesensta.

Beje, prof. Roma Bončkutė, dar visiškai neseniai identifikavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo iliustruoto rankraštinio giesmyno autorių, t. y. – vyskupą M. Valančių. Šio giesmyno faksimilių parodą, parengtą Žemaičių vyskupystės muziejaus, pasibaigus karantinui, bus galima aplankyti ir panagrinėti Kretingos bibliotekos Parodų erdvėje.

Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas, menotyrininkas Antanas Ivinskis pakvietė diskusijai apie Valančių ne tik kaip tautos blaivintoją, gerą politiką, organizatorių, bet pažinti „Vyskupą M. Valančių kaip kilnios žmogaus dvasios ugdytoją“. Jis teigė, jog tai ir buvo pagrindinė jo gyvenimiškoji rolė. M. Valančius kaip vyskupas aktyviai keliavo po dekanatus ir parapijas, kurių buvo daugiau nei 200: tai buvo neįsivaizduojami atstumai ir apimtys tame laikmetyje. Buvo neįprasta, kad net paprasti žmonės galėjo sutikti vyskupą, tokį liaudišką, paprastą, savą, tėvišką. Tokiu savo pasirinkimu jis gebėjo su tikinčiaisiais užmegzti jautrų, tvirtą dvasinį dialogą.

Taip pat konferencijoje kalbėta apie tapatybės perspektyvą kaip besikeičiančios visuomenės atsaką. Kokia gi buvo visuomeninė, politinė, religinė padėtis XIX a. ir koks vaidmuo istorijos kontekste teko Motiejui Valančiui, buvo klausiama Klaipėdos universiteto doc. dr. Vacio Vaivados. Jis, patikino, jog jam kaip mokslininkui su XIX amžiumi labiau susidurti teko, vykdant XIX a. bažnytinio paveldo skaitmeninimą. Tai suteikia galimybę šiek tiek kitaip pažvelgti į dokumentus ir bandyti sudėlioti tam tikrą to laikmečio eskizą. Kalbėdamas apie M. Valančiaus gyvenimo istorinį kontekstą, V. Vaivada išskyrė 2 laikotarpius – XIX a. p. p. ir laikotarpį nuo 7 dešimt. vidurio (po sukilimo). Apimdamas šiuos laikus, V. Vaivada apžvelgė, koks vaidmuo teko M. Valančiui, kuriant ir įteisinant parapines mokyklėles, ieškant galimybių, kaip spausdinti spaudą lotyniškais rašmenimis, ieškant sprendimų, telkiant intelektualus. Taip pat apžvelgta M. Valančiaus pozicija 1863 metų sukilimo klausimais, spaudos draudimo metais, kuriam vyskupas priešinosi. V. Vaivada priminė, jog spaudos platinimo tiražai buvo galingi, pvz. vien Kretingoje vienu metu buvo sulaikyta virš 1000 egz., Gargžduose – 200 egz. leidinių. Štai koks galingas tinklas buvo kuriamas ir veikė mūsų krašte.

Konferencijos dalyviai, išreiškė viltį, jog ir po penkerių metų, minint Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-ąsias gimimo metines (jau yra rengiamas projektas 2026 metus paskelbti M. Valančiaus metais), bus reflektuojamos ir šioje konferencijoje išsakytos mintys.

Tikimasi, jog dar šį pavasarį Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos lankytojai galės aplankyti visas šiai progai parengtas parodas: jau minėta Žemaičių vyskupystės muziejaus faksimilių paroda „Užmirštasis Motiejaus Valančiaus giesmynas“, eksponuojamas bibliotekos Parodų erdvėje, Akmenės istorijos muziejaus kolekcijos „Medalikėlių“ paroda, kurios eksponatai dar mena XIX amžių, Bibliotekos I aukšto vitrinose bei jau šiuo metu iš lauko pusės matoma dailininkės Jurgitos Eidėjienės tekstilės plakatų paroda „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis“.

Kretingos bibliotekai galimybę eksponuoti net dvi itin svarbias parodas suteikė Žemaičių vyskupystės muziejus. Nuotraukoje muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis