+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius birželio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02
03040506070809
1011121314
15
16
1718192021
22
23
24
252627
28
29
30
Visi renginiai

Nuotraukų paroda „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940) ir jo kariškių likimai okupacijų verpetuose“

Parodos data 2023-07-03 – 2023-07-29

Sukurta 2023-06-20

Atnaujinta 2023-06-26

Adresas J. K. Chodkevičiaus 1B, Kretinga

Parodos vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, I a. erdvės

Nuotraukų paroda „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940) ir jo kariškių likimai okupacijų verpetuose“, skirta Klaipėdos krašto bei Tremtinių ir politinių kalinių metams.

Parodos organizatoriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,  Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, LŠS Klaipėdos apskrities Vakarų (jūros) šaulių 3-oji rinktinė.

Parodos pristatymo metu, liepos 3 d. 17.00 val., Konferencijų salėje dr. Raimundas Kaminskas skaitys pranešimą „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940): istorinė atmintis ir vertybės šiandieninėje visuomenėje“.

Paroda veiks bibliotekos fojė iki liepos 29 d.

Apie I-ąjį husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulką (1919–1940)

Pirmasis Lietuvos raitelių-husarų karinis vienetas – eskadronas pradėjo kurtis 1919 m. sausio 6–7 d. prie Kauno miesto komendatūros, Ukmergės pl. 9 – vokiečių arklidžių vietoje (dabar Savanorių pr. 7 pastato kiemas).

1919 m. gegužės 12 d. gen. Silvestro Žukausko (1860–1937) įsakymu Nr. 3, iš įvairių raitelių dalių buvo pradėtas formuoti I-asis lietuvių raitelių pulkas (1919-05-12–1919-10-24). Pirmuoju pulko vadu buvo paskirtas mjr. Gustav Hoeger. Pulko štabas kūrėsi pulko kareivinėse prie dabartinio Radvilėnų plento Kaune. Pulko kariai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, bermontininkus, lenkų kariuomene ir Klaipėdos sukilimo operacijose.

Nuo 1919 m. liepos 1 d. buvo paskirtas antrasis pulko vadas plk. Pranas Jackevičius (1877–1938), kuris šiam pulkui vadovavo iki 1920 m. liepos 10 d., o vėliau nuo 1926 m. sausio 1 d. iki 1932 m. liepos 22 d.

Trečiasis pulko vadas buvo plk. Juozas Litvinas (1882-1925), kuris kariniam vienetui vadovavo trumpai 1920-07-10 – 1920-08-22.

Gen. Povilas Plechavičius (1890–1973) pulkui vadovavo nuo 1921 iki 1924 m.

Plk. ltn. Juozas Bačkus (1899–1942) nuo 1932 m. rugsėjo 1 d. iki 1934 m. birželio 2 d. Plk. Aloyzas Valušis (1901–1998) – nuo 1934 m. birželio 21 d. iki 1939 m. balandžio 4 d. Paskutinis vadas, iki sovietams okupuojant Lietuvą, buvo plk. Izidorius Karaunaitis (1899-1964).

Keitėsi ir pulko pavadinimas:  1-asis raitelių pulkas (1919-1025–1921-07-09), I-asis kavalerijos pulkas (1921-07-10–1922-03-31), I-asis gusarų pulkas (1922-04-01–1927-09-24), I-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927-09-25–1939-10-06), I-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939-10-07–1940-07-24).

1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona  įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.

Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.

1931 m. pulkas buvo pirmasis tuometinėje Lietuvos  kariuomenėje kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.

/Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas Raimundas Kaminskas/

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai