+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius birželio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02
03040506070809
1011121314
15
16
1718192021
22
23
24
252627
28
29
30
Visi renginiai

Paroda „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“

Parodos data 2023-06-05 – 2023-07-05

Sukurta 2023-05-31

Atnaujinta 2023-05-31

Adresas J. K. Chodkevičiaus 1B, Kretinga

Parodos vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Parodų erdvė

Bibliotekos Parodų stenduose (II a.) eksponuojama paroda „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ iš kultūrologo, kolekcininko Jono Nekrašiaus rinkinio. Ši paroda skirta Lietuvių kalbos metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Joje eksponuojamos 1960–2022 m. Lietuvoje įvairiu laiku išleistos 75 miniatiūrinės knygelės.

Mažiausios lietuviškos knygelės

Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygos pasirodė XVI amžiuje. Tai buvo religinio pobūdžio leidiniai, maldaknygės, kalendoriai. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista  1522 m. Vilniuje. Knygos formatas mažas, portatyvinis – spausdintos knygos tekstas „Psalmyne“ ir „Horariume“ sudaro 102 x 64 mm (2 eilučių), o kitose dalyse – 97 x 64 mm (19 eilučių).

1549 m. balandžio 20 d. H. Veinreicho spaustuvėje buvo išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina…“ Šios 13 puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.

Leisdamas lietuviškas miniatiūrines knygeles daug nusipelnė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas Vilius Užtupas (1927–2008). 1992 m. jis įkūrė leidyklą „Vilius“ ir pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygutes, tarp jų paties parašytas. 1995 m. išleido „Lietuviškai knygai 450 metų“ (formatas 16,5 x 14,1 mm, 5,1 mm storio, 0,95 g svorio knygelė tuomet pateko į nacionalinę rekordų knygą).

1994–1998 m. vilnietis V. Užtupas dar išleido šias miniatiūrines knygeles: 1994 m. „Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus“ (27 x 30 mm dydžio); 1995 m. „Lietuviškai knygai 450“ (14,1 x 16,5 mm); 1997 m. „Lakūnas akrobatas Jurgis Kairys“ (25,5 x 30 mm); 1997 m. „Aviacijos generolas Antanas Gustaitis“ (26 x 31 mm); 1997 m. „Lietuviai lakūnai Edmundas Jasiūnas, Vladas Kensgaila“ (27 x 32 mm); 1997 m. „Darius ir Girėnas“ (27 x 33 mm), 1998 m. „Lietuvos spaustuvėms 475“. Ši mažiausia Lietuvos knygelė yra 11,2 x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, sveria 0,31 gramo. Knygelę 120 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Vilius“. Ji 1998 m. buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą ir iki 2001 metu buvo mažiausia Lietuvos knyga.   2001 m. jis išleido dar mažesnę knygelę „Lietuvai 1000 metų“ (9,6 x 9,2 mm) ir kt.

Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas 2011 m. pralenkė V. Užtupo pasiektą mažiausios Lietuvoje knygelės rekordą. Jo parengta  miniatiūrinė knygutė – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio. Šios knygelės 56 puslapiuose išspausdintas autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“ ir trys iliustracijos. Kiekviename puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Trijuose leidinio puslapiuose tilpo nutapytos skirtingos miniatiūros. Mažiausios Lietuvoje išspausdintos knygutės tekstą 50 egz. tiražu išspausdino Klaipėdos spaustuvė „Druka“.

2018 m. Vytautas Kusas pagerino savo paties pasiektą  mažiausios lietuviškos knygelės rekordą. 2018 m. lapkričio mėn. agentūra „Factum“ oficialiai užfiksavo, kad V. Kuso knygelė „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga Lietuvoje. Šio dailininko rankomis sukurtas Lietuvos rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ 100 egz. tiražu. Pačią mažiausią Lietuvoje miniatiūrinę knygelę „Būsenos“ sumaketavo ir įrišo pats autorius V. Kusas.

2023 m. kovo mėnesį V. Kusas, miniatiūrinių knygelių mylėtojus vėl pradžiugino nauju mažiausios knygelės rekordu. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo mažiausią lietuvišką knygą 7 x 7 mm dydžio, 2,9 mm storio, 68 puslapių – dailininko, poeto Vytauto Kuso eilėraščių knygą „Lūžis. Palangai 770“, kuri išleista 77 vnt. tiražu 2023 m. (išduotas Lietuvos rekordo diplomas  Nr. 695). Šios knygelės tekstas ir grafikos kūriniai atspausdinti Klaipėdos spaustuvėje „Druka“. Šią miniatiūrinę knygelę įrišo pats autorius V. Kusas.

Parodoje kartu su mažo formato knygelėmis eksponuojami ir lietuvių dailininkų sukurti 35 miniatiūriniai ekslibrisai. Tai 1968–2004 m. Pauliaus Arlausko, Alfonso Čepausko, Vytauto Jakšto, Vaidoto Janulio, Savinijaus Katausko, Klemenso Kupriūno, Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Viliaus Šliuželio ir kitų autorių sukurti knygos ženklai, skirti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams, dailininkams, kolekcininkams, asmeninių bibliotekų savininkams.

Lietuvoje pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus pagal savo formatą galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli.

Dailininkai kuria miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti knygos ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5 x 5 mm arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5 mm. Šie ekslibrisai žymimi: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan.

Europoje miniatiūriniai ekslibrisai labiausiai paplito XVI–XIX amžiuose. XX a. jų sukurta Čekijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje jie pradėti kurti XVII a. Miniatiūrinių ekslibrisų yra sukūrę žinomi lietuviškų knygos ženklų kūrėjai P. Arlauskas, L. Brazauskaitė, A. Čepauskas, V. Jakštas, V. Janulis, S. Katauskas, V. Kisarauskas, K. Kupriūnas, H. Meškauskaitė, O. Šimaitytė-Račkauskienė, V. Šliuželis, M. Vaicekauskaitė ir kt.

Paulius Arlauskas, 1999 m. gegužės pradžioje Šiauliuose sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. Dailininkas šiuos knygos ženklus sukūrė oforto technika, nesinaudodamas jokiomis didinimo priemonėmis. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas „JON ex libris“.

Šiai parodai 2022 m. išleistas katalogėlis „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ (sudarytojas J. Nekrašius, tiražas 50 egz. Spausdino S. Jokužio spaustuvė Klaipėdoje).

Jonas NEKRAŠIUS

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai