Banionis Kęstutis

Banionis Kęstutis

Kęstutis Juozapas Banionis gimė 1930 m. gruodžio 28 d. Kretingoje.

Mirė 1998 m. Vilniuje.

Ekonomistas, poetas, laisvės gynėjas, politinis kalinys.

Gimimo data nustatyta pagal krikšto metrikas, kituose šaltiniuose – 1930 m. gruodžio 30 ar 31 d.

1931 m. spalio 4 d. Anykščių bažnyčioje pakrikštytas Juozapo Kęstučio vardais.

Tėvai – Antanas Banionis (statybos technikas) ir Juzefa Meškauskaitė-Banionienė (namų šeimininkė).

Augo Kaune, kur jo tėvas statė Kauno Prisikėlimo bažnyčią. Iki 1940 m. mokėsi  Kauno J. Jablonskio pradžios mokykloje. 1940 m. šeimai persikėlus į motinos tėviškę, užaugo Anykščiuose. 1940–1950 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje, gimnazijoje, vidurinėje mokykloje.

Mokykliniais metais, 1949–1950-aisiais, priklausė slaptam moksleivių „Vienybės“ būreliui, turėjo Varnėno slapyvardį. Būrelio nariai rašė eilėraščius, platino atsišaukimus, palaikė ryšius su laisvės gynėjais – Perkūno būrio partizanais. Kartu su kitais patriotiškai nusiteikusiais bendraamžiais 1950 m. vasario 16-ąją Anykščiuose iškabino trispalves vėliavėles ir išplatino atsišaukimus.

Kaip vienas iš pogrindžio lyderių 1950 m. vasario 18 d. buvo suimtas, kalintas Anykščiuose, paskui – Panevėžio ir Vilniaus kalėjimuose. Ypatingasis pasitarimas 1950 m. rugsėjo 20 d. nuteisė jį 10 metų kalėti. Išvežtas 1950 m. gruodžio 2 d., 1950–1956 m. jis buvo kalintas Pesčianlago ir Karlago lageriuose (Karagandos sritis, Kazachija), gyveno ir dirbo Maikuduke, Ruzajevkoje, Sarane, Dubovkoje, Aktau, Volynkoje ir kitose kalinimo vietose. SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo komisijai peržiūrėjus bylą ir panaikinus teistumą, 1956 m. birželio 25 d. buvo išleistas į laisvę ir tą pačią vasarą grįžo į Lietuvą.

1956–1957 m. gyveno Anykščiuose. Čia 1957 m. baigė Anykščių darbo jaunimo vakarinę vidurinę mokyklą.

Nuo 1957 m. gyveno Vilniuje.

Buvo vedęs. Išaugino dukteris Aušrą ir Eglę.

1957–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos fakultete, įgijo prekybos ekonomisto išsilavinimą ir prekių žinovo kvalifikaciją.

Dėl politinio kalinio praeities negalėdamas užimti atsakingų pareigų, dirbo ekonomistu prekybos įmonėse. 1972–1990 m. buvo Pramonės ir prekybos rūmų vyriausiasis ekspertas.

Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, masiniuose renginiuose skaitydamas savo poeziją. Būdamas pensininkas, 1990–1992 m. visuomeniniais pagrindais dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo komisijoje KGB veiklai tirti.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, šios sąjungos Vilniaus skyriaus tarybos narys.

1993 m. išleido įvairiais gyvenimo laikotarpiais rašytų patriotinių eilėraščių rinkinį „Mano sąsiuvinis“.