Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 |
---|---|---|---|---|---|---|
07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2018-11-19
Bortkevičius Petras
Gimė 1904 metų lapkričio 19 dieną Dagilioniuose, Jonavos rajonas.
Mirė 1995 metų rugsėjo 8 dieną Vilniuje.
Pedagogas, visuomenės veikėjas, antisovietinio pogrindžio dalyvis 1940-1941 metais.
Augo neturtingų valstiečių šeimoje. 1927 metais baigė Kauno mokytojų seminariją ir buvo paskirtas Endriejavo pradinės mokyklos mokytoju [1]. 1928 metais įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, tapo Vilniui vaduoti sąjungos skyriaus pirmininku, įkūrė jaunųjų ūkininkų ratelį ir jam vadovavo [2]. Nuo 1933 metų Jokūbavo pradinės mokyklos vedėjas, rūpinosi naujo mokyklos pastato statyba, kuri baigta 1935 metais [1]. Daug dėmesio skyrė vaikų patriotinių jausmų ugdymui, krašto istorijos ir gamtos pažinimui. Šelpė neturtingų tėvų vaikus. Savo lėšomis įkūrė biblioteką, kurioje už nedidelį nuomos mokestį vaikai galėjo išsinuomoti mokslo metams vadovėlius [3]. Nuo 1933 metų vadovavo Jokūbavo šaulių būriui, Vilniui vaduoti sąjungos skyriui, Jaunųjų ūkininkų rateliui. Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos Kretingos rajono valdybos narys [6]. 1937 metais apdovanotas Šaulių Žvaigždės medaliu [7]. 1940-1941 metais organizavo apskrityje pogrindinę Lietuvių aktyvistų fronto veiklą [8]. Suimtas 1941 metų kovo 28 dieną, kalintas Kaune. Kilus karui, 1941 metų birželio 23 dieną ištrūko iš kalėjimo [9], apsigyveno Kretingoje, dirbo apskrities mokyklų inspektoriumi [10]. 1944 metų spalio 9 dieną vokiečių paimtas į nelaisvę ir išvežtas priverstiniams darbams, pateko į pabėgėlių stovyklą, gyveno Vokietijoje [4]. 1949 metais gegužės 11 dieną emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke. Šeima – žmona Elena su sūnumis Algimantu (Bartkevičius Algimantas), Gediminu ir Ramučiu 1948 metų gegužės 22 dieną buvo ištremta į Šamanską, Irkutsko sritis (Rusija) [4; 11]. Iš tremties paleisti 1957 metų vasario 4 dieną [11]. Grįžę gyveno Vilniuje. Su šeima susitiko atėjus Atgimimui.
Literatūra ir šaltiniai
-
Atsiminimai apie Jokūbavo mokyklos įkūrėją Petrą Bortkevičių. Paruošė Danutė Lūžienė, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla, 1997. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 3, b. 53, l. 2-3.
-
AUŠKELAATĖ, Vuona. Pėrmasis mona muokytuos. A mon sakaa? 1993, nr. 3.
-
RIMGAILA, Vytautas. Žvaigždės palieka pėdsakus. Švyturys, 1991, lapkričio 20, nr. 90, p. 2, 4.
-
RIMGAILA, Vytautas. Išdraskyti mokytojų likimai. Švyturys, 1992, birželio 10, nr. 45; birželio 13, nr. 46.
-
RIMGAILA, Vytautas. Pirmieji mokytojai. Tremtinys, 1992, nr. 10, p. 5.
-
Jaunoji karta, 1937, nr. 51, p. 1056.
-
Trimitas, 1937, liepos 29, nr. 30, p. 716.
-
VASILIAUSKAS, Aloyzas. Sukilimas paruoštas Kretingoje. Švyturys, 1996, birželio 22, nr. 50.
-
Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941. 2-asis leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 1, p. 167. ISBN 9986-757-28-2.
-
DRUNGILIENĖ, Genė. „Geras už gerą geresnis“. Pajūrio naujienos, 1996, rugsėjo 10, nr. 105, p. 1, 3.
-
1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. T. 1. Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426.