Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 |
---|---|---|---|---|---|---|
07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 |
Sukurta 2012-12-05
Atnaujinta 2018-11-20
Gaigalaitis Vilius
Vilius Gaigalaitis [1]
Gimė 1870 metais rugsėjo 27 dieną Naujienoje (vok. Heydebruch) prie Vilkyškių.
Mirė 1945 metais lapkričio 30 dieną Bretten (Viurtembergo žemė).
Mokslininkas, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas.
Evangelikų liuteronų kunigu tapo 1900 metais. Tais pačiais metais gavo filosofijos daktaro laipsnį, disertaciją rašė apie Wolfenbuttelio lietuviškos postilės rankraštį. Latvijos universiteto garbės daktaras (1933). 1892-1896 metais Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. Nuo 1894 metų „Prussia“ draugijos Karaliaučiuje narys. 1900-1919 metais kunigavo Klaipėdos krašte. 1903-1918 metais Prūsijos landtago deputatas. 1904-1931 metais redagavo laikraštį „Pagalba“. 1905-1936 metais draugijos „Sandora“ pirmininkas. Steigė lietuvių jaunimo , labdaros organizacijas, senelių prieglaudas, knygynus, bibliotekas. Lietuvių literatūros draugijos, Lietuvių mokslo draugijos narys. Daugelio lietuvių etnografinių parodų Mažojoje Lietuvoje ir Berlyne rengėjas. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi Rusijos kariuomenės belaisviais lietuviais. Nuo 1918 metų lapkričio 16 dienos Prūsų Lietuvos tautinės tarybos pirmininkas; vokiečių paveiktas kuriam laikui pareigų atsisakė ir nepasirašė lapkričio 30 dienos Tilžės akto. 1920 metais kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1922 metais vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje. Pirmosios lietuvių gvardijos Klaipėdoje vienas steigėjų (1922). 1925-1933 metais Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas; priešinosi Klaipėdos krašto vokietinimui. Vilius Gaigalaitis yra vienas Evangelikų teologų fakulteto Lietuvos universitete steigėjų, 1927-1928 metais buvo šio fakulteto dekanu, iki 1936 metų Naujojo Įstatymo katedros vedėjas, profesoriumi tapo 1929 metais. 1940 metais sausio mėnesį atsikėlė į Kretingą. 1940 metų viduryje emigravo į Vokietiją; gyveno policijos prižiūrimas.
1994 metais Viliaus Gaigalaičio palaikai perlaidoti Elniškės kapinėse prie Priekulės.
Parašė 25 knygas ir knygeles. Svarbesnės: „Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1905), „Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (1912), „Kristijonas Donelaitis, jo gyvastis ir darbai“ (1913), „Lietuva – okupuotas kraštas, tauta ir jos dvasinės srovės“ (1917), „Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje“ (1929), „Lietuvos Evangelikų bažnytinio gyvenimo problemos“ (1935), „Atsiminimai“ (1998). Redagavo Biblijos 1908 metų leidimą.
Suteiktas Gedimino trečiojo (1928) ir antrojo (1930) laipsnio ordinas, Latvijos Trijų žvaigždžių ketvirtojo laipsnio ordinas (1935) [1].
Literatūra ir šaltiniai
-
JUŠKA, Albertas, et al. Gaigalaitis Vilius. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. VI. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 325. ISBN 5-420-01545-5.