+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius spalio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01020304
05
06
070809101112
13
1415161718
19
20
212223242526
27
282930
31
Visi renginiai

Sukurta 2013-01-30

Atnaujinta 2017-02-22

Kuršaitis Aleksandras Teodoras

Aleksandras Teodoras Kuršaitis [2]

(KURSCHAT ALEXANDER THEODOR)

Gimė 1857 metais spalio 2 dieną Kretingoje.

Mirė 1944 metais rugpjūčio 17 dieną Kiefersfeldene, Vokietijoje.

Lituanistas, etnografas, žodynininkas, leidėjas.

Karaliaučiaus universitete studijavo lietuvių, vokiečių ir klasikines kalbas [1, 2].

Nuo 1882 m. buvo Tilžės gimnazijos mokytojas ir lietuvių kalbos dėstytojas [1]. Nuo 1884 m. – Mažosios Lietuvos laikraščio lietuvių kalba tautinei Prūsijos lietuvių mažumai „Tilžės keleivis“ bendradarbis. 1884 m. Tilžės gimnazijoje pradėjo vadovauti lietuvių kalbos seminarui. 1900 m. Tilžėje įsteigė draugiją „Luizė“, buvo jos pirmininkas. Nuo 1911 m. buvo draugijos „Prussia“ narys [2]. Buvo aktyvus Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje narys, 1898–1923 m. paskutinis jos pirmininkas ir leidinio „Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft“ redaktorius [1]. Šiame draugijos leidinyje paskelbė vertingų straipsnių apie lietuvininkų sodybas ir pastatus, gyvenseną mažojoje Lietuvoje ir kt. Rūpinosi lietuvių namelio Tilžės Jokūbynės parke įrengimu [2].

Lituanistiniais darbais pasižymėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą [2]. Parengė stipendininkams, norintiems mokytis lietuvių kalbos, 3 dalių mokomąją knygą „Lietuviški skaitiniai“ („Litauisches Lesebuch“, 1911–1913), knygoje tekstai kirčiuoti, trečioje dalyje pateiktas žodynėlis. Padėjo išleisti tautosakos rinkinį „Pasakos apie paukščius“ (1913, su H. Šojum), išvertė į vokiečių kalbą, sudarė žodynėlį [2].  Lankėsi Lietuvoje, susirašinėjo su A. Baranausku, P. Kriaučiūnu, J. Jablonskiu, J. Balčikoniu. Rinko etninę, folklorinę, kalbinę medžiagą [1]. Paskelbė straipsnių iš etnografijos, kelionės po Lietuvą aprašymą [3, 4].

Pirmuosius žodynininko įgūdžius įgijo skaitydamas dėdės F. Kuršaičio žodyno, kuriame sukaupta tik Rytprūsių lietuvių kalbos leksika, korektūrą. Talkino rengiant F. Kuršaičio žodyno 1883 m. ir J. Schiekopo gramatikos 1901–1902 m. leidimus. Svarbiausias nuopelnas lituanistikai – leksikografinė veikla. A. Kuršaitis visą gyvenimą rašė platų Lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, bet išleisti nespėjo. Didelis 4 tomų Lietuvių-vokiečių žodynas „Litauisch-deutsches Worterbuch. Thesaurus linguae Lituanicae“ buvo išleistas tik 1968–1973 m. Göttingene. Jame sudėta labai daug lietuvių kalbos leksikos, rinktos iš gyvosios kalbos, kitų žodynų, įvairių raštų ir periodinių leidinių. Žodyno tekstas kirčiuotas. Dabartiniam mokslui ypač reikšminga žodyno leksikos dalis, atspindinti Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą [1, 2].

Literatūra ir šaltiniai

  1. GINEITIS, Leonas. Kuršaitis Aleksandras Teodoras. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 260. ISBN 9986-513-95-2.
  2. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 2, p. 386-387. ISBN 5-420-01525-0.
  3. SABALIAUSKAS, Algirdas. Kuršaitis Aleksandras Teodoras. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, t. 11, p. 317. ISBN 978-5-420-01613-8.
  4. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius: Lietuvių rašytojų sąjungos leidykla, 1996. ISBN 9986-39-004-4.

Parengė Erika Kazlauskienė; ir Lina Buikienė, 2009

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai