(+370 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius balandžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02030405
06
07
080910111213
14
1516171819
20
21
2223242526
27
28
2930
Visi renginiai

Sukurta 2013-02-07

Atnaujinta 2023-03-07

Liniauskienė (Rimkevičiūtė) Bronė

Bronė Liniauskienė (Rimkevičiūtė) [1]

Bronė Liniauskienė (Rimkevičiūtė) gimė 1923 m. kovo 20 d. Žilionių kaime, Radviliškio rajone.

Mirė 2017 m. gegužės 28 d. Kretingoje.

Pedagogė, poetė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos rajono Garbės pilietė.

1931–1935 m. mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935–1937 m. – Šeduvos (Radviliškio r.) progimnazijoje, 1937–1941 m. – Šeduvos „Saulės“ progimnazijoje, kur dalyvavo literatų būrelyje, 1941–1943 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijoje, kurioje jau buvo pripažinta gimnazijos poete.

1948 m. visą šeimą ištrėmus į Sibirą, Lietuvoje gyventi liko viena, pasitraukė į Klaipėdos kraštą. Skaudžiai išgyveno tėviškės praradimą.

1956 m. buvo įstojusi į tuometį Kauno universitetą (dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas), tačiau „buožės“ dukrai ir „banditų ryšininkei“ sovietinė valdžia užkirto kelią studijuoti.

Nuo persekiojimų slapstydamasi Klaipėdos krašte įsidarbino mokykloje, įstojo į tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto (dabartinis Lietuvos edukologijos universitetas) neakivaizdinį skyrių. Po poros metų buvo surasta, teko trauktis ir iš mokyklos, ir iš instituto.

Sukūrė šeimą, su vyru Jonu užaugino du vaikus – dukrą Audronę, tapusią Klaipėdos universiteto docente, psichologijos mokslų daktare, ir sūnų Joną, tapusį poetu, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku.

1957 m., tuomet jau turėdama vyro pavardę, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kurį baigė 1963 m. ir įgijo lituanistės specialybę. Bendrakursiai – Romas Ozolas, Kęstutis Nastopka, Aleksas Girdenis, Algimantas Bučys.

Dirbo Gargždų progimnazijos, Skuodo vidurinės mokyklos, Kretingos pranciškonų gimnazijos (anksčiau vadinosi 1-oji, vėliau – Katalikiškoji vidurinė mokykla, dabar – VšĮ Pranciškonų gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kretingoje mokytojavo 1960–1999 m. Daug metų vadovavo mokyklos vyresniųjų klasių jaunųjų literatų būreliui. Išugdė ne vieną literatūrą mylinčių žmonių, kūrėjų kartą.

1970 m. suteiktas Lietuvos TSR liaudies švietimo pirmūnės, 1995 m. – lietuvių kalbos mokytojos-ekspertės vardas.

Vaikystėje tėvų namuose būdavo rengiami eilių deklamavimo konkursai. Vakarais, pabaigus ūkio darbus, šeima susėsdavo troboje: mama verpdavo, o vaikai jai deklamuodavo tai, ką per dieną būdavo išmokę. Atmintinai mokėjo visą Maironį, vėliau – Salomėją Nėrį. Tėvas buvo didelis pasakorius, iš kurio prisiklausydavo tikrų liaudiškų perliukų, nenusileidžiančių Vaižganto plunksnai.

Eiliuoti pradėjo būdama dešimties metų, dar gimnazijos suole. Pirmasis eilėraštis – apie Darių ir Girėną. Literatūriniuose moksleivių vakaruose skaitė savo eiles kartu su Vytautu Mačerniu, Prane Aukštikalnyte-Jokimaitiene, Gediminu Jokimaičiu, Pauliumi Dreviniu, Eugenijumi Matuzevičiumi.

Pirmosios publikacijos spaudoje pasirodė 1966 m.

Kūrybos publikuota Kretingos ir kitų rajonų, respublikinėje spaudoje, „Poezijos pavasario“, „Baltijos“ ir kituose almanachuose, poezijos rinkiniuose. Eilėraščių išversta į anglų, latvių, rusų kalbas. Pagal poetės tekstus sukurta dainų.

Išleisti eilėraščių rinkiniai: „Palei žydintį lauką“ (1978 m.), „Tylūs pasikalbėjimai“ (1983 m.), „Pašauksiu medį“ (1987 m.), „Po birželio stogu“ (1989 m.), „Taip dūžta laikas“ (1993 m.), „Ant vakaro kranto“ (2003 m.), poezijos rinktinė „Kregždės praauga dangų“ (2008 m.).

1983 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.

1994 m. už poezijos knygą „Taip dūžta laikas“ įteikta Ievos Simonaitytės vardo literatūrinė premija.

Rašė tradicinės formos romantinio tipo lyriką, kurios centre – žmogaus ir gimtosios žemės, žmogaus ir gamtos ryšys. Eilėraščiuose poetizuojama kaimo erdvė, kuri poetei – tikrosios harmonijos vieta, poetinio įkvėpimo šaltinis. Kūryboje rėmėsi tuo, kas ilgiausiai išlieka, – įspūdžiais, patirtais vaikystėje. Per visą jos poeziją – nuo ankstyvosios iki pačios brandžiausios – brėžiama laiko linija. Vieno gyvenimas toks, kito – kitoks: laikas kažką palieka, kažką nusineša. Džiaugsmas ir ašaros – taip pat laikinumo požymiai. Eilėraštis, anot pačios autorės, gimsta iš sakinio, frazės, nuotrupos, įspūdžio arba vaizdo. Buvo klasikos, o ne modernizmo šalininkė.

2003 m. už nuopelnus krašto švietimui ir kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas.

Palaidota Kretingos senosiose kapinėse.

Literatūra ir šaltiniai

  1. [Bronės Rimkevičiūtės-Liniauskienės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą  anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap. Nuotr.
  2. Bronė Liniauskienė (Rimkevičiūtė): bibliografija. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Sudarė Laima Jonauskaitė, Nijolė Raudytė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008, p. 17. ISBN 978-9955-18-335-8.
  3. Bronė Liniauskienė. Iš Lietuvos rašytojų sąjunga [interaktyvus]. [b. v.], 2017 [žiūrėta 2017 m. birželio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/60-rasytojai/esami-nariai/l/260-liniauskiene-brone>.
  4. Eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė poetė B. Liniauskienė. Iš DELFI [interaktyvus]. 2017 m. gegužės 29 d. [žiūrėta 2017 m. birželio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/veidai/kultura/eidama-devyniasdesimt-penktuosius-gyvenimo-metus-mire-poete-b-liniauskiene.d?id=74779120>.
  5. In memoriam Bronė Liniauskienė (1923–2017). Iš bernardinai.lt [interaktyvus]. 2017 05 29, [žiūrėta 2023 kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/2017-05-29-in-memoriam-brone-liniauskiene-1923-2017/>.
  6. Kretingos krašto žodžio meistrai. Sudarė Danutė Dunauskaitė, et al. Klaipėda: „Libra Memelensis“, 2004, p. 14. ISBN 9955-544-23-6.
  7. Liniauskienė Bronė. Iš Lietuvos rašytojų sąjunga [interaktyvus]. [b. l.], [žiūrėta 2023 kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: <https://rasytojai.lt/rasytojai/liniauskiene-brone/>.
  8. LINIAUSKIENĖ, Bronė. Studijos mano gyvenime. Iš slaptai.lt [interaktyvus]. 2014-01-22 [žiūrėta 2023 kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: <https://slaptai.lt/studijos-mano-gyvenimo-keliuose/#more-10799>.
  9. Liniauskienė-Rimkevičiūtė Bronislava. Iš Kas yra kas Klaipėdos apskrityje, 2001. Kaunas: UAB Neolitas, 2001, p. 125. ISBN 9986-709-21-0.
  10. PILAITIENĖ, Aušra. Kretingos poetei – I. Simonaitytės premija. Lietuvos rytas, 1994, sausio 20.
  11. SATKAUSKYTĖ, Dalia. Liniauskienė Bronė. Iš: Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 285. ISBN 9986-513-95-2.
  12. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Poetė Bronė Liniauskienė: „Jeigu galėčiau pakartoti gyvenimą, vėl būčiau mokytoja“. Pajūrio naujienos, 2008, balandžio 11, priedas „Smiltys“, p. 1, 4.
  13. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Degalinės statyba pristabdyta: rajono taryboje. Pajūrio naujienos, 2003, birželio 27, p. 3.

Parengė Birutė Paulauskaitė. Papildė Laima Jonauskaitė, 2017; Rita Vaitkienė, 2023

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (+370 445) 78 984
  • [email protected]

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai