(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2012-11-28

Atnaujinta 2020-06-12

Liutikas Vytautas

Vytautas Liutikas [1]

Vytautas Liutikas  gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje.

Mirė 1997 m. gruodžio 31 d.

Fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, visuomenės ir politikos veikėjas.

1937–1949 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo VPI (Vilniaus pedagoginis institutas), kurio Matematikos fakultetą baigė su pagyrimu [2, 3]. 1949–1954 m. – Kretingos vidurinės mokyklos mokytojas.  1954–1955 m. – Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas. Nuo 1958-ųjų – Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys [2].

1955–1973 m. – Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos viršininkas. Labai gerai išmanė mokyklų darbą, buvo nuoširdus švietimo skyrių vedėjų, inspektorių ir metodininkų patarėjas. Išsiskyrė dalykine kompetencija, humaniškumu ir mokėjimu bendrauti. Aktyviai priešinosi mėginimams rusifikuoti mokyklas, skatino lietuviškų mokyklų tinklo plėtotę Pietryčių Lietuvoje [3]. Nuo 1955 m. dėstė Vilniaus aukštosiose mokyklose [4].

Užimdamas aukštas pareigas, rado laiko, energijos ir noro dirbti mokslinį darbą. 1967 m. apgynė fizikos–matematikos mokslų kandidato disertaciją (vadovas prof. V. Statulevičius) [3]. Docento vardas suteiktas 1972-aisiais [4]. Nuo 1974 m. savo gyvenimą susiejo su Vilniaus inžineriniu statybos institutu (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1974–1992 m. – šios aukštosios mokyklos Matematikos katedros vedėjas. 1990 m. suteiktas profesoriaus vardas. Dirbdamas universitete parašė daug matematikos knygelių studentams. Buvo užsidegęs idėja, kad tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pradmenys būtų dėstomi jau vidurinėse mokyklose. Parašė keletą šių mokslų knygelių moksleiviams, kurios išleistos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų [3]. Paskelbė darbų apie procesų valdymo matematinius metodus, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos panaudojimą pedagogikoje ir psichologijoje [4].

V. Liutiko išleistos knygos: „Kaip skaičiuoti įvykių tikimybes“ (1972), „Visuotinio vidurinio mokymo keliu“ (1973), „Moksleiviui apie tikimybių teoriją“ (1976, antras leidimas rusiškai 1983), „Moksleiviui apie matematinę statistiką“ (1978), „Keleto kintamųjų funkcijos ir jų pritaikymas“ (1980), uždavinių rinkiniai „Eilutės“ (1982), „Daugialypiai, kreiviniai ir paviršiniai integralai“ (1985), „Kompleksinio kintamojo funkcijos ir operacinis skaičiavimas“ (1986), „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“ (1986), pedagoginiai pokalbiai „Duona visam gyvenimui“ (1986),  „Элементарная теория вероятностей“ (1990) ir kt. Jis paskelbė apie 20 matematiką populiarinančių straipsnių žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Mokykla“, išvertė į lietuvių kalbą algebros vadovėlių, parengė matematikos metodinės medžiagos stojantiesiems [2, 3].

1988 m. TSRS Mokytojų suvažiavime pasakė kalbą, kurioje pateikė tautinės mokyklos koncepciją, pasisakė prieš unifikuotą mokyklą.

1992  m. išrinktas į LR Seimą, paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju. Pasibaigus Seimo kadencijai, 1996 m. pradėjo dirbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinės statistikos katedroje.

Būdamas Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys, labai rūpinosi jaunųjų matematikų olimpiadų organizavimu [3]. Kraštiečiui V. Liutikui atminti Kretingoje, Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, rengiamos jaunųjų matematikų komandinės olimpiados, kuriose varžosi ir kitų miestų moksleiviai. Laimėtojams tenka stipriausiųjų titulas ir pereinamasis prizas – medinė pelėda, jaunuoliai skatinami įvertinti savo jėgas ir motyvuojami geriau mokytis matematiką [5, 6].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Vytautas Liutikas. Iš Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, [b.m.] [žiūrėta 2006 m. liepos 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_lrs.seimo_narys?p_asm_id=129&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2>.
  2. Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas: Neolitas, 1995, p. 327. ISBN 9986-709-00-8.
  3. Vytauto Liutiko netekus. Iš Vilniaus universitetas. Matematikos ir informatikos fakulteto tinklaraštis. Viliaus Stakėno tarnybinis tinklalapis [interaktyvus],  [b. m.] [žiūrėta 2020 m. balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1998-1/1998-1-35-36.pdf>.
  4. Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 2. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, p. 638.
  5. GEDVILAITĖ, Rasa. Stipriausių matematikų titulo jaunieji pabrėžiečiai neprarado. Švyturys, 2011, lapkr. 9, p. 6.
  6. VAŠKYTĖ, Viktorija. Didžiąją pelėdą susigrąžino pabrėžiečiai. Pajūrio naujienos, 2015, spal. 30, priedas „Kuprinė“,  p. 11.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; papildė Rita Vaitkienė, 2020

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai