Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 |
---|---|---|---|---|---|---|
07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 |
Sukurta 2012-12-04
Atnaujinta 2015-11-26
Mekuškaitė Elena
Elena Mekuškaitė [1]
(Slapyvardis – Sodos mergelė)
Gimė 1876 metų rugpjūčio 17 dieną Bindzeliškių kaime, Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio rajone.
Mirė 1968 metų sausio 18 dieną Jūžintuose, Rokiškio rajone.
Daraktorė, knygnešė, lietuviško sceninio šokio pradininkė.
Lietuviškai skaityti išmokė motina. 1890 m. tėvai nuvežė į Panemunėlį (Rokiškio r.) mokytis kunigo J. Katelės organizuotuose siuvimo kursuose. Šiuose kursuose buvo slaptai mokoma lietuviškai skaityti ir rašyti, aritmetikos, geografijos, Lietuvos istorijos. Baigusiuosius mokyklą J. Katelė įpareigodavo išmokyti 10 nemokančių vaikų. E. Mekuškaitė baigusi šią mokyklą nuo 1894 m. taip pat mokė vaikus ir suaugusiuosius [1].
E. Mekuškaitė platino lietuvišką spaudą, jos nunešdavo į aplinkinius miestelius. Priklausė Juozo O. Širvydo iniciatyva įsteigtai slaptai „Žvaigždės“ lietuviškos spaudos platinimo draugijai [1].
Nuo 1903 m. iki 1905 m. gyveno Kretingoje. Čia taip pat platino lietuvišką spaudą, kartu su kitais knygnešiais jos parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Nupirkę lietuviškų knygų, persiųsdavo į pasienyje buvusį Bajorų kaimą (Mažoji Lietuva), netoli Kretingos muitinės. Čia samdydavo žmones, kad šie perneštų per sieną ir pristatytų spaudinius į Kretingą [1].
Nuo 1905 m. iki 1909 m. gyveno Vabalninke, čia irgi mokė vaikus. Vėliau dar dirbo Kretingoje, Švėkšnoje, Palangoje, Panevėžyje, Kaune ir kt. [1].
Aktyviai dalyvavo įvairių katalikiškų draugijų veikloje. Vaidindavo Panemunėlio parapijoje rengtuose slaptuose lietuvių vaidinimuose. Buvo nuvykusi į Peterburgą pasimokyti vaidinimo meno [1]. 1905 m. sausio 3 d. E. Mekuškaitė Kretingoje kartu su kitais sušoko pačios parengtą ratelį „Aguonėlė“ (vadovė E. Mekuškaitė). Ši data laikoma lietuviško sceninio šokio gimtadieniu [2].
E. Mekuškaitė, be galo mylėdama kunigą ir savo mokytoją J. Katelę, parašė jo 50 metų kunigystės sukaktuvių proga didelę eiliuotą poemą [3].
Literatūra ir šaltiniai
- KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 305. ISBN 9986-23-117-5.
- Iš Dainų švenčių istorijos. Iš Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė: amžių sutartinė [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos Liaudies Kultūros Centras, [b. m.] [žiūrėta 2008 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą <http://www.dainusvente.lt/index.php?3803982495>.
- ALEKNIENĖ, Violeta. Rytų Aukštaitijos svieto budintojas – kunigas Jonas Katelė (1831-1908). Iš Lietuvos muziejų rinkiniai: mokslinių straipsnių rinkinys [interaktyvus], 2004, nr. 3. Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, 2004 [žiūrėta 2008 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą <http://www.museums.lt/Biblioteka/Alekniene.htm>.