Mizeras Vytautas

Mizeras Vytautas

Vytautas Mizeras gimė 1931 metų kovo 27 dieną Vilkiautinyje, Varėnos rajone.

Mirė 2021 metų kovo 16 dieną.

Prozininkas, mokytojas ekspertas.

1937–1941 m. mokėsi Vilkiautinio pradžios mokykloje, 1941–1946 m. – Merkinės, 1947–1948 m. – Leipalingio gimnazijoje. 1955 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), o 1966 m. – studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija).

Pradėjo mokytojauti 1948 m. Buvo Mikyčių ir Teizų (Lazdijų r.) pradinių mokyklų vedėjas (1948–1949 m.), Kivylių ir Bikavėnų (Šilutės r.) pradinių mokyklų vedėjas (1949–1958 m.). 1958–1962 m. vadovavo Jonaičių (Šilutės r.) aštuonmetei mokyklai.

1963 m. atvyko į Kretingos rajoną. Dirbo Raguviškių aštuonmetės mokyklos direktoriumi (1963–1964 m.). 1964–1971 m. direktoriavo Darbėnų vidurinėje mokykloje (dabar – Kretingos rajono Darbėnų gimnazija).

1971–1975 m. ėjo Elektrėnų (Trakų r.) internatinės mokyklos, 1975–1991 m. Elektrėnų 1-osios sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokyklos direktoriaus pareigas.

1991–2002 m. – Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus kūrėjas ir direktorius.

V. Mizero atkaklių pastangų dėka pastatyta: 1962 m. Laučių (Šilutės r.) Michelio Hofmano aštuonmetė mokykla; 1964 m. Darbėnų (Kretingos r.) vidurinė mokykla; 1975 m. Elektrėnų (Trakų r.) 1-oji sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokykla; 1976–2006 m. sukurtas Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus.

1978 m. V. Mizerui suteiktas Lietuvos TSR Nusipelniusio mokytojo vardas; 1984 m. – Lietuvos liaudies mokytojo vardas; 1995 m. suteikta lietuvių kalbos mokytojo eksperto kvalifikacija.

Išleistos grožinės knygos: apysaka „Skambutis šaukia“ (1985 m.); „Laiškas tėvams ir mokytojams“ (1990 m.); apsakymai ir apysakos „Leisk man pakilti“ (1991 m.); apsakymų rinkinys „Atminties sodas“ (1993 m.); romanas „Visada pateka saulė“ (1995 m.); lyr. prozos rinkinys „Kraitė“ (1997 m.); apysaka „Sidabrinis kiras“ (1999 m.); knygutė vaikams „Tavo vaikai“ (2000 m.); poezija ir proza „Ilgesys ir atminimas“ (2003 m.); sakmė „Akmenų byla“ (2004 m.); knyga spaudos atgavimo 100-mečiui „Laisvi“ (2004 m); „Žalio miško ašara“ (2005 m.); albumas-bukletas „Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejus“ (2006 m.); knygos „Elektrėnai“ bendraautoris (2006 m.); knygelė vaikams „Pro laiko langą“ (2008).

Kūryboje svarstoma pedagoginės problemos, idealų likimas karo ir pokario sąlygomis. Beletrizuotų vaizdelių, didaktinių apmąstymų, esė, laiškų, miniatiūrų bei kitomis formomis perteikiama vaiko brandos pokyčiai, mokyklos atmosfera, dalijamasi pedagogine patirtimi.

2009 m., autoriaus kūrybinės veiklos 25 metų sukakties proga, išleista rinktinė „Lašo kelionė stiklu: amžiaus šešėliai“. Leidinyje rašytojas pasakoja apie vaikystės metus, praleistus gimtajame Vilkiautinio kaime, rašo apie gyvenimą ir pedagoginį darbą Žemaitijoje, o trečiojoje dalyje skelbia esė ir apybraižas.

2012 m. išleista knyga „Iš savo šulinio“, pasakojanti apie šešiasdešimt vieną senojo Vilkiautinio kaimo šeimą.

2013 m. pasirodė dzūkų sakmių rinkinys „Ažarėlių akys“. Joje – ne tik dzūkų tarme parašytos eilės, bet ir įvairių Dzūkijos vietovių (Liškiavos, Vilkiautinio, Merkinės apylinkių) nuotraukos.

V. Mizero kūryba spausdinta keturiuose almanachuose, laikraščiuose „Elektrėnų žinios“ bei „Elektrėnų kronika“.

Apie 20 metų dainavo chore, režisavo scenos kūrinius Šilutės, Kretingos, Trakų r. kultūros namų scenose, pats rašė scenai.

Daug metų buvo Lietuvos mokytojų literatų draugijos „Spindulys“ pirmininkas, aktyvus literatų klubo „Strėva“ narys, almanacho „Laiko ženklai“ bendraautoris, skaitė savo kūrybą literatų renginiuose, dalijosi literatūros žiniomis su jaunąja karta, prisidėjo organizuojant literatūrinius renginius, iš kurių vienas buvo kasmetinis Poezijos pavasaris. 1997 m. išleistoje metodinėje medžiagoje veiklos tikslu kėlė sujungti menus – literatūrą ir skulptūrą, puoselėti tautinę kultūrą.