(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2018-11-26

Parčevskis Karolis

Karolis Parčevskis(Karl Parčevskij) [7]

(PARČEVSKIJ KARL)

Gimė 1875 metais Jokūbave, Kretingos rajonas.

Mirė 1957 metų gruodžio 8 dieną Lenkijoje.

Medicinos profesorius, gydytojas terapeutas, spaudos bendradarbis.

Užaugo Jokūbavo dvarininko Konstantino Parčevskio šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Sankt Peterburgo gimnazijose, 1895-1901 metais studijavo Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje, vėliau dirbo joje vidaus ligų klinikos ordinaru. 1902 metais prie Minijos netoli Jokūbavo iš tėvo paveldėtoje žemėje įkūrė Stončių dvaro sodybą. 1904 metais dalyvavo kare su Japonija [1]. Grįžęs vertėsi privačia gydytojo praktika, 1908 metais išrinktas į Kretingos parapijos katalikų bažnyčios rekonstrukcijos komitetą [2]. 1914 metais tarnavo karo gydytoju Izmailovo leibgvardijos pulke, o vėliau buvo belaisvių keitimosi komisijos nariu. Į Stončius su šeima sugrįžo 1918 metais. Čia ūkininkavo, įrengė lazaretą, kuriame gydė ligonius iš aplinkinių kaimų. Nuo 1922 metų dirbo pedagoginį darbą, dėstė Kauno aukštuosiuose medicinos kursuose, profesoriavo Lietuvos universitete. 1920, 1927-1930 metais Kauno karo ligoninės konsultantas, o 1933-1939 metais – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Klaipėdoje vidaus ligų skyriaus vedėjas, chirurgas [1, 3]. Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių straipsnių [4]. 1941 metų birželio 16 dieną su žmona Elena suimtas [5]. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo rajonas, Krasnojarsko kraštas (Rusija), o žmona ištremta į Kortkeroso miškų ūkį, Komija (Rusija), kur rugsėjo 6 dieną mirė [6]. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1943 metų sausio 30 dieną nuteistas penkeriems metams tremties, kurią atlikti 1944 metų spalio 5 dieną perkeltas į Bijską, Altajaus kraštas [6]. 1944 metų pabaigoje repatrijavo į Lenkiją, gyveno pas gimines [4].

Literatūra ir šaltiniai

  1. KANARSKAS, Julius. Jokūbavo dvarininkai Parčevskiai. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 7, b. 16.
  2. Kretingos vienuolynas, bažnyčia, katalikiškos draugijos. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 23, l. 44.
  3. MICKEVIČIUS, Juozas. Buvusios Kretingos apskrities ligoninės ir vaistinės. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 25, s. v. 41, l. 6.
  4. Parčevskis Karolis. Lietuvių enciklopedija. T. XXI. Boston, 1960, p. 542-543.
  5. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. T. 1. Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 450.
  6. Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941. 2-asis leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 1, p. 622. ISBN 9986-757-28-2. ISBN 9986-757-10-X.
  7. [Karolio Parčevskio fotonuotrauka]. Kretingos muziejaus fondai, Kretinga, Nr. GEK17530/6–IF997.

Parengė Julius Kanarskas, 2006

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai