(+370 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius kovo 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02
03
0405060708
09
10
11
1213141516
17
1819202122
23
24
25262728
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-11-29

Atnaujinta 2012-11-29

Sapiega Kazimieras Povilas Jonas

Kazimieras Povilas Jonas Sapiega [1]

Gimė 1637 metų kovo 15 dieną.

Mirė 1720 metų kovo 13 dieną.

LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, Kretingos savininkas, bažnyčios ir vienuolyno rėmėjas.

Šeimos panegirikų vaizduojamas kaip šviesus, atviro būdo, rimtas, griežtas priešams, o rūpestingas ir švelnus saviesiems, bet politinių priešų apšauktas nenuorama, despotu, garbėtroška ir intrigantu. Buvo paveldėjęs didelius tėvų turtus [1]. 1656 m. mirus dėdei, LDK pakancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai, paveldėjo visus jo didžiulius turtus [2], valdė milžiniškus dvarus, išmėtytus po visą Lietuvą [1]. 1672 m. skyrė lėšų Kretingos bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijai [3].

Ėjo mokslus Grace, buvo gerai išsilavinęs, ypač karo dalykuose. Karjerą pradėjo kaip LDK kiemo paiždininkis, 1663-1670 m. Polocko vaivada, 1671 m. Žemaičių seniūnas, 1676 m. lauko etmonas, pagaliau nuo 1682 m. buvo didžiuoju Lietuvos etmonu ir Vilniaus vaivada, tuo būdu tapęs lyg nevainikuotu Lietuvos karaliumi [1].

Jo rankose atsidūrė valdžia ir kariuomenė. Jo pozicijas sustiprino ir brolis Benediktas Sapiega, kuris, būdamas LDK iždininku, valdė visas valstybės pajamas. Tokiu būdu Sapiegos tapo visagaliais, pradėjo nesiskaityti su kitais didikais. Kilus konfliktui su bažnytine vadovybe, Vilniaus vyskupas K. Bžostovskis 1694 m. K. J. Sapiegą ekskomunikavo, uždraudė tikintiesiems bendrauti su Sapiegomis ir jų šalininkais, o dvasininkams paliepė nelaikyti pamaldų, jei į jas atvyksta Sapiegos. Šį vyskupo nurodymą sunku buvo vykdyti vienuolynų bažnyčiose, kadangi dauguma Vilniaus vienuolynų gyveno iš Sapiegų aukų. Todėl daugelis vienuolynų pažeidinėjo vyskupo draudimą ir aiškinosi, kad jie paklūsta tik savo vienuolijų ordinų generolais. Po poros metų K. J. Sapiega susitarė su vyskupu ir bausmė 1696 m. buvo atšaukta. Sapiegų viešpatavimu nepatenkinti didikai apsijungė ir vadovaujami kunigaikščio Grigaliaus Antano Oginskio pradėjo prieš juos kovą. Sapiegų ir Oginskių kariuomenės ne kartą susikovė įvairiose LDK vietovėse, plėšė ir naikino priešininkų dvarus. Tokie susirėmimai vyko ir Kretingoje: mūšių metu miestas ir vienuolynas su bažnyčia buvo apgriauti. Lemiamą mūšį Sapiegų kariuomenė pralaimėjo 1700 m. prie Valkininkų. Sapiegos buvo apšaukti išdavikais, o jų dvarus raginta konfiskuoti. Šiaurės karo pradžioje K. J. Sapiega rėmė Švedijos karalių Karolį XII. Už tai 1703 m. Lenkijos-Lietuvos valstybės seimas nutarė jį pašalinti iš visų valstybinių pareigų. Bet jis ir toliau jas ėjo, rėmė 1704 m. karaliumi tapusį švedų statytinį Stanislovą Leščinskį. LDK didžiojo etmono pareigų atsisakė tik 1708 metais, o Vilniaus vaivados pareigas ėjo iki mirties [4].

Kazimieras Povilas Jonas Sapiega buvo veiklus ir judrus žmogus, greta audringos politinės veiklos, dalyvavo karuose, nuolat buvo užimtas įvairiomis savo dvarų transakcijomis: prireikus pinigų, vis juos pardavinėjo, įkeitinėjo, rūpinosi paveldėjimais ir savo turtų dauginimu [1].

K. P. J. Sapiega vertino meną: iš Romos atsigabeno dailininką Delbene, kuris freskomis papuošė jo Antakalnio rūmus, baigtus statyti 1690 m. Paliko eilę spausdintų raštų [1].

Apie Kazimiero Povilo Jono Sapiegos asmenybę Balys Sruoga sukūrė dramą „Kazimieras Sapiega“ [2].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Sapiega Kazimieras Povilas Jonas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 26, p. 474-477.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretinga ir jos savininkais. Pajūrio naujienos, 1998, balandžio 17, p. 7.
  3. KANARSKAS, Julius. Ką mena Kretingos praeitis? Švyturys, 1989, gegužės 16, p. 3.
  4. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Palanga: gintaras, parkas, muziejus [interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.]. Atnaujinta 2003 m. liepos 24 d. [žiūrėta 2007 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/Istorija/kretingos_dvaras.htm>.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (+370 445) 78 984
  • [email protected]

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai