(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–18.00, VI Nedirba VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN

Sukurta 2012-12-11

Atnaujinta 2022-07-08

Songailaitė-Balčikonienė Regina

Regina Songailaitė-Balčikonienė [9]

Regina Songailaitė-Balčikonienė gimė 1922 m. rugsėjo 20 d. Kartenoje, Kretingos rajone.

Mirė 2007 metų rugsėjo 2 dieną Vilniuje.

Dailininkė scenografė, Kretingos rajono Garbės pilietė.

Regina Songailaitė-Balčikonienė Kretingoje gyveno iki 8-erių metų.

1932–1941 m. mokėsi Kauno Šv. Kazimiero seserų kongregacijos („Saulės“) gimnazijoje. 1941–1945 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo grafikos specialybę, 1945–1948 m. – scenografijos specialybę, baigė su pagyrimu.

Nuo 1948 m. dirbo Vilniaus operos ir baleto teatro dailininke, nuo 1958 m. – vyr. dailininke. 1978 m. išėjo į pensiją.

1980–1985 m. Dailės akademijoje dėstė scenografiją. Suteiktas docentės pedagoginis laipsnis. Ilgą laiką vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos scenografijos sekcijai.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre yra sukūrusi dekoracijas ir kostiumus per 100 operų ir baletų spektaklių. Tarp jų – „Traviata“, „Madam Baterflai“, „Toska“, „Lohengrinas“, „Bohema“, „Aida“, „Gražina“, „Don Kichotas“, „Vaiva“, V. Klovos „Duktė“, įvertinta Respublikos premija, „Hofmano pasakos“, režisuotos Juozo Grybausko, „Faustas“, „Demonas“, „Tanhoizeris“, „Sukilėliai“, „Legenda apie meilę“ ir kt. Ilgus metus buvo Operos ir baleto teatro vyriausiąja dailininke.

Ankstyviesiems scenovaizdžiams būdinga romantinis pakilumas, tapybiškumas, vėlesni kūriniai monumentalūs, sąlygiški, stilizuotų formų.

Kartu su vyru tekstilininku Juozu Balčikoniu yra „aprengę“ ne vieną liaudies ansamblį („Rasa“, „Sutartinė“ ir kt.), taip pat – ir ilgus dešimtmečius mūsų kraštą reprezentavusią „Lietuvą“.

Nuo 1950 m. kūrė tautinių drabužių eskizus respublikinėms dainų šventėms. Lietuvių tautai būdingus ornamentus ir spalvų derinius atgaivino Telšių „Masčio“, Alytaus „Dainavos“, Panevėžio „Ekrano“ kostiumuose. Tautiniams drabužiams sukurti ne tik eskizai, bet ir audinių projektai kiekvienai atskirai drabužio daliai. Buvo aplankyti visi muziejai ir ištyrinėta visa sukaupta etnografinė medžiaga, susijusi su tautiniais drabužiais, – padaryta daug piešinių kopijų.

1970, 1974 ir 1976 m. teko dirbti Mongolijoje, padėjo pasiruošti parodomajam koncertui Maskvoje.

Už scenografijos kūrybą apdovanota Maskvos dailės akademijos sidabro medaliu.

Nuo 1951 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dailės parodose dalyvauja nuo 1950 m. LTSR nusipelniusi meno veikėja (1959), LTSR valstybinės premijos laureatė (1960). Yra dalyvavusi daugelyje bendrų Dailininkų sąjungos parodų. Dalis jų buvo Maskvoje ir Peterburge, taip pat Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Kretingoje – grafų Tiškevičių rūmuose, JAV. Surengė 5 autorines parodas. Už kūrybinius darbus apdovanota medaliais ir diplomais bei Respublikine premija.

Dailininkės kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

1970 m. drauge su vyru išleido knygą „Tautiniai drabužiai: pagyvenusių žmonių šokių kolektyvams“.

Bendradarbiauta su Kartenos bendruomene. Pirma dovana jai – tai 1999 m. sukurtas bei Prezidentūroje patvirtintas Kartenos herbas ir vėliava. Kartenos slaugos namams padovanoti 7 religinės tematikos paveikslai, mokyklos vestibiulyje nupieštas pano su stilizuotomis Kartenos apylinkėmis ir herbo ženklu, miestelio Lurdo koplyčioje nutapytos šešios kompozicijos, kuriose pavaizduota 10 angelų.

2002 m. gegužės 30 dieną už nuopelnus krašto kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas.

Sūnus Kęstutis Balčikonis taip pat pasirinko dailininko kelią.

Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Literatūra ir šaltiniai

  1. [Reginos Songailaitės-Balčikonienės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą  anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus fondas, 2006, 2 lap., priedai [2].
  2. Balčikonienė-Songailaitė Regina. Kas yra kas Lietuvoje, 2002. Kaunas: UAB Neolitas, 2002, p. 64. ISBN 9986-709-37-7.
  3. BALČIKONIENĖ-SONGAILAITĖ, Regina; ir BALČIKONIS, Juozas. Tautiniai drabužiai: pagyvenusių žmonių šokių kolektyvams [interaktyvus]. LIBIS. (Vilnius): LNB, 1997- [žiūrėta 2007 vasario 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.libis.lt/lt/welcome.html>.
  4. GODUNAVIČIENĖ, Jadvyga. Opera be mini sijonėlio. Atgimimas, 1997, spalio 31, p. 15.
  5. KILIULIENĖ, Jūratė. Žymūs dailininkai mano, kad iš kūrybos šiandien pragyventi neįmanoma. Respublika, 1999, rugsėjo 30, p. 28.
  6. Mirė scenografė R. Songailaitė-Balčikonienė. Iš Lrytas.lt: Žmonės [interaktyvus]. 2007 m. rugsėjo 3 d. [žiūrėta 2007 m. rugsėjo 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lrytas.lt/?id=11888190051187415928&view=4>.
  7. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Likimas lėmė sėkmę. Švyturys, 1989, gruodžio 7, p. 2.
  8. Regina Songailaitė-Balčikonienė (1922 09 20-2007 09 02). Iš Lietuvos dailininkų sąjunga [interaktyvus]. [b.d.], [žiūrėta 2022 kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ldsajunga.lt/Tapybos_ir_akvareles_kolekcija-346>.
  9. Regina Songailaitė‑Balčikonienė. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [2022], [žiūrėta 2022 kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/regina-songailaite-balcikoniene/>.
  10. Songailaitė (Balčikonienė), Regina. Iš Dailininkų duomenų bazė [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2007 [žiūrėta 2007 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ldm.lt/LDMDailininkai/DBaze/DbAsp/Paieska_dail_pa.asp>.
  11. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Pasipildė rajono Garbės piliečių gretos. Pajūrio naujienos, 2002, birželio 4, p. 4.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007. Papildė Rita Vaitkienė, 2022

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai