Stuoka–Gucevičius Laurynas

Renginių kalendorius balandžio 2024

Renginių kalendorius

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
01	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E13 02	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ginto Banio tapybos parodos „Anapus sapnų“ atidarymas 03	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 04	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Česlovo Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatymas 05	06	07
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 08	Vaikų rytmetis „Šarkos pasakėlės“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E14 09	Renginys vaikams „Žodžių žaidynės“Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Saviugdos studija „Kaip padėti sau sunkiu metu?“ su Aiste Jonauskiene 10	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas 11	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 12	Mažųjų šeštadienis „Pasakos iš daržo“ 13	14
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 15	Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E15 Paskaita apie klausos negalią turinčius asmenis: „Visuomenės švietimas apie kurčiuosius: mitai ir realybė“ 16	Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 17	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 18	Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“ 19	20	21
Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 22	Sensoriniai skaitymai „75 kartus op paskui Zuikį Puikį“Aktyvi dienos edukacinė paroda „Paieška knygų lentynoje“Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymas Pažintinė ekskursija suaugusiesiems „Bibliotekininkas vienai valandai“Žaidimų popietės vaikams Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Auksinis protas“: S21E16 23	Pažintinė edukacija „Viens, du – knygą surandu“Susitikimas su gynybos ir saugumo ekspertu Aurimu Naviu Savarankiško skaitymo laikas „Rezervuoju valandą tylos“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 24	Scena jaunimui – talentų pasirodymų vakaras „Tik aukštyn“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“„Vaikų ir mamų valandėlės“ bibliotekoje Kviečia jaunimo erdvė „Savas kampas“ – VEIKIAM“ 25	Komiksų zino kūrybinės dirbtuvės su Akvile Magicdust Dvigubas knygų pristatymas: P. Tilvikaitė „Svetimkūniai“ ir Ignė Ale „Migruojantys paukščiai“Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 26	Ankstyvojo skaitymo užsiėmimas „Pupų sodas“Paskaita tėvams „Kaip skaityti (ar skaityti) paveikslėlių knygas mažiausiems?“ 27	28
Renginys vaikams „Komisaras Letena bibliotekoje“Manto Adomėno dilogijos „Moneta & labirintas“ pristatymas Kviečia pabėgimo kambarys „Kodas:770“ 29	Mokymai bibliotekininkams ir ankstyvojo ugdymo specialistams „Auksinis protas“: S21E17 30

Visi renginiai

Sukurta 2012-12-04

Atnaujinta 2018-11-26

Stuoka–Gucevičius Laurynas

Laurynas Stuoka–Gucevičius [1]

Gimė 1753 metais Migonių kaime, Kupiškio parapijoje.

Mirė 1798 metų (kitur – 1797 m.) gruodžio 10 dieną Vilniuje.

Architektas, Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio namų Kretingoje projektuotojas.

Kilęs iš valstiečių šeimos. Mokėsi Kupiškio parapijos mokykloje, 2 metus mokėsi prie Palėvenės bažnyčios tarnaudamas kunigui ir 5 metus pijorų gimnazijoje Panevėžyje. 1773 m. įstojo į Vilniaus misionierių vienuolyną ir studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje (Vilniaus universitetas) matematiką, architektūrą [1], klausė Martyno Knakfuso (Marcin Knackfuss) ir Motiejaus Kisieliausko (Kisielewski) architektūros paskaitų [2]. Edukacinės komisijos pirmininkas vyskupas Ignas Masalskis ėmė jį globoti, perkeldamas seminarijon. Išsiųstas tobulintis į Romą, kur buvo 1776-1777 m. [1].

Grįžęs į Vilnių 1778 m. įrašytas į Vilniaus masonų ložę, Vilniaus seminarijoje dėstė matematiką. 1778 m. su vyskupu I. J. Masalskiu išvyko į Hamburgą (pro Karaliaučių, Dancigą, Berlyną), Bremeną, Liubeką, aplankė Kopenhagą, Stokholmą. Atvyko studijuoti į Paryžių, architektūros paskaitų klausėsi Paryžiaus Karališkoje dailės akademijoje ir F. Blondelio mokykloje. 1780 m. grįžo į Lietuvą [1]. L. Gucevičius grįžo kaip susiformavęs menininkas, besivadovaujantis klasicistinės architektūros nuostatomis [2].

Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio užsakymu 1781 m. L. Gucevičius užbaigė Verkių rūmų ansamblį [2]. 1786-1789 m. ir 1798-1799 m. vyko Vilniaus rotušės pagrindinis perstatymas [1]. Už Katedros projektą karalius Stanislovas Augustas apdovanojo L. Gucevičių aukso medaliu. Katedra tapo ryškia Vilniaus dominante [2]. 1789 m. Seime už gabumus ir nuopelnus šaliai buvo padovanotas bajoro titulu [3].

1793 m. lapkričio 4 d. vyskupo I. J. Masalskio laiške minimi L. Stuokos–Gucevičiaus projektai namams Kretingoje [1].

Pagal L. Gucevičiaus projektus (1780–1792 m.) buvo pertvarkomi Vilniaus vyskupų rūmai, jam priskiriami Antazavės (Zarasų r.) dvaro rūmai, Meliatičių bažnyčia dabartinės Baltarusijos teritorijoje, namas Vilniuje (Universiteto g. 6) ir kt. Iš archyvų žinoma, kad architektas dirbo daugeliui LDK magnatų giminių: Radviloms, Sapiegoms, Podejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Scipionams, Tyzenhauzams ir kt. 1790 m. parengė pirmąjį Vilniaus naujosios dalies topografinį planą, kuris apjungė ir tuometinius priemiesčius [2].

1790 m. lapkričio 11 d. nobilituotas, pasivadino Mantrimo-Gucevičiaus pavarde, o vyskupas I. J. Masalskis dovanojo žemės Šašulių seniūnijoje, dvarą Brėslaujos apskrityje ir namus Vilniuje. 1793 m. pradėjo dėstyti Vilniaus universitete karinę ir civilinę architektūrą [1]. 1793 m. jam suteiktas profesoriaus vardas ir jis tapo pirmuoju Architektūros katedros vadovu [2]. 1794 m. dalyvavo T. Kosciuškos sukilime, vadovavo Vilniaus miesto daliniui, prie Varanavo buvo sužeistas. Grįžo į universitetą, architektūros katedron [1].

Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje [1].

Literatūra ir šaltiniai

REKLAITIS, P. Stuoka-Gucevičius Laurynas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, t. 29, p. 87-89.
Laurynas Gucevičius (Wawrzyniec Gucewicz). Dailininkų duomenų bazė [interaktyvi duomenų bazė]. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2007 [žiūrėta 2007 m. lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ldm.lt/ldmdailininkai/dbaze/straipsniai/36.htm>.
Podčašinskis, Karolis. Lauryno Gucevičiaus biografija. Iš lenkų kalbos vertė Vytautas dekšnys. Iš Laurynas Gucevičius ir jo epocha [straipsnių rinkinys]. Sudarė Rasa Butvilaitė, Vidmantas Jankauskas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004, p. 170-175. ISSN 1392-0316.

Stuoka–Gucevičius Laurynas

Sukurta 2012-12-04

Atnaujinta 2018-11-26

Stuoka–Gucevičius Laurynas

Literatūra ir šaltiniai

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007