Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 |
---|---|---|---|---|---|---|
07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 |
Sukurta 2012-11-29
Atnaujinta 2012-11-29
Šulcas Mykolas
Gimė 1769 metais Stuomoje, Pamaryje.
Mirė 1812 metais birželio 20 dieną Vilniuje.
Architektas.
1788 metais baigė Vilniaus universitetą, tapo filosofijos daktaru. Nuo 1788 metų rudens mokytojavo Kretingos, Vilniaus, Naugarduko mokyklose. Aktyviai dalyvavo 1794 metų sukilime. 1797-ųjų rudenį tapo profesoriaus L. Stuokos – Gucevičiaus adjutantu, vėliau – universiteto profesoriumi [1]. Dėstė antikinės architektūros istoriją, statiką, planavimą, estetiką ir architektūros stilius. Architektui Stuokai mirus, Mykolas Šulcas vadovavo Vilniaus katedros statybos darbams. Jam prižiūrint statytos šv. Elenos, šv. Kazimiero, šv. Stanislovo katedros frontono skulptūros. Prie Botanikos rūmų Mykolas Šulcas perstatė buvusią Spaso cerkvę į universiteto anatomijos auditoriją. 1802 – 1803 metais paruošė mokyklos ir bažnyčios projektą Svisločiuje, 1802 metais Vilniuje prie šv. Onos bažnyčios pastatė klasicistinę varpinę, kuri 1867 metais nugriauta. Kunigui Mykolui Kleopui Oginskiui Mykolas Šulcas paruošė rūmų projektą Zalesėje [2]. Jo projektuota ir daugiau miesto bei kaimo sodybų, dvarų [1].
Mykolas Šulcas buvo daugiau architektas teoretikos, sekė L. Stuokos – Gucevičiaus pėdomis [2].
Literatūra ir šaltiniai
- Lietuvos architektūros istorija: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. T. II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 305. ISBN 5-420-00583-3.
- Lietuvių enciklopedija. T. XX., Bostonas, 1964, p. 103.