(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2013-01-30

Atnaujinta 2018-07-24

Tiškevičius Kazimieras Justinas Viktoras Marija

Gimė 1896 metais sausio 13 d., Kretingoje.

Mirė 1941 metais birželio 24 d., prie Skuodo.

Savanoris kūrėjas, karininkas, savivaldybininkas, verslininkas, 1941 metų sukilimo dalyvis.

Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius buvo trečiasis Aleksandro ir Marijos Tiškevičių sūnus [2]. Augo tėvų dvare, nuo vaikystės bendravo su tarnautojų, tarnų, kumečių ir miestelėnų vaikais, išmoko žemaičių tarmę. Baigęs Mintaujos gimnaziją, įstojo į kadetų mokyklą [3]. Teko mokytis ir kavalerijos karo mokykloje, po kurios dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kovojo prieš vokiečius.

1918 m. Kazimieras Tiškevičius grįžo į tėvynę [2]. 1919 m. liepos 4 d. buvęs carinės Rusijos kavalerijos poručikas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, gavo leitenanto laipsnį ir 1919–1921 m. vadovavo 1-ojo husarų pulko kulkosvaidžių eskadronui [4]. 1922 m. mobilizavosi iš Lietuvos  kariuomenės, įgijo agronomo išsilavinimą ir padėjo tėvui tvarkyti ūkį [3]. Atstatė karo metu sunaikintus pastatus, atkūrė žiemos ir vasaros sodus. Rekonstrukcijos darbams reikėjo daug lėšų, todėl grafas ėmėsi verslo. Jis dvare atidarė saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvę „Šatrija“. Dalį dvaro pastatų išnuomojo kitiems verslininkams.

Kadangi visi jo broliai buvo apsigyvenę Lenkijoje, tai Kazimieras Tiškevičius liko vienintelis teisėtas dvaro savininkas ir paveldėtojas.

K. Tiškevičius buvo aktyvus visuomenės narys [2]. 1920 m. įkūrus Kretingos miesto pirklių ir pramonininkų sąjungą, jis vadovavo Kretingos verslininkams. Rėmė Blaivybės draugijos choro, sporto būrelio veiklą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ilgai buvo Kretingos apskrities valdybos nariu. Pirmininkavo Jaunųjų ūkininkų ratelių globos tarybai, sudarytai 1936 m. [3]. Buvo Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos kuopos rėmėjas [2].

K. Tiškevičius dalyvavo Nepriklausomybės kovose ir 1941 m. sukilime, vadovavo žemaičių sukilėlių būriui. Veždamas sužeistuosius sukilėlius trofėjine rusiška mašina, 1941 m. birželio 24 d. prie Skuodo apšaudymo metu per klaidą buvo nukautas vokiečių. Skuodiškiai jį palaidojo Narvydžių kapinėse. Frontui nuslinkus į Rytus, tėvo A. Tiškevičiaus rūpesčiu grafo Kazimiero kūnas buvo perkeltas į Tiškevičių šeimos koplyčią-mauzoliejų [4].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Pirmosios Kretingos žemės ūkio parodos, vykusios 1929 m. rugpjūčio 15–16 d., komiteto nariai. Iš Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos dailės muziejus, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/6754256?s_id=XiLJ0JfJhF6dN564&;;s_ind=18&valuable_type=EKSPONATAS>.
  2. KANARSKAS, Julius. Grafai Tiškevičiai. Pajūrio naujienos, 1995, rugsėjo 7, p. 7.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 119, 137, 146, 149, 161–162, 188–189. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, p. 31, 58–59. ISBN 978-609-432-100-9.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Rita Vaitkienė, 2018

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai