Žilvitis Juozas

Sukurta 2013-02-12

Atnaujinta 2013-12-18

Žilvitis Juozas

Juozas Žilvitis [1]

Gimė 1903 metų birželio 1 dieną Bružių kaime, Smilgių valsčiuje, Panevėžio apskrityje.

Mirė 1975 metų gruodžio 8 dieną Kaune.

Pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

 

Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, o mokytojo profesiją įgijo Panevėžio mokytojų seminarijoje [1].

Baigęs mokslus, 1925 m. atvyko į Skapiškio (Kupiškio r.) vidurinę mokyklą. Čia mokytojavo, dėstė prie mokyklos veikusiuose pradžios mokyklų mokytojų kursuose, buvo mokyklos direktorius [1].

Jis domėjosi senovės kultūros paminklais, kraštotyra, pradėjo rinkti ir kaupti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes [1].

1929 m. Vyriausybei likvidavus Skapiškio vidurinę mokyklą, J. Žilvitis buvo paskirtas Aukštadvario (Trakų r.) vidurinės mokyklos direktoriumi. Tačiau jau 1930 m. švietimo ministro įsakymu buvo paskirtas Kretingos apskrities pirmojo (t. y. Kretingos) rajono pradžios mokyklų inspektoriumi [1].

Atvykęs į Kretingą, J. Žilvitis aktyviai įsijungė į apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą. Jis dalyvavo jaunalietuvių veikloje, netrukus buvo išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos apskrities valdybos pirmininku [1].

Jau 1930 m. J. Žilvitis užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, tyrinėjusia žemaičių krašto praeitį ir kultūrą. J. Žilvitis, dr. Jonas Nainys, Pranas Budkus 1930 m. minimi kaip aktyvūs kraštotyros draugijos nariai. Jiems padedant, 1931 m. draugija Kretingos apskrityje surengė 5 ekspedicijas, rinko žinias apie kultūros paveldo paminklus [1].

1934 m. J. Žilvitis buvo išrinktas komiteto archeologiniams ir etnografiniams senovės kultūros paminklams apsaugoti pirmininku. Jo iniciatyva 1934 m. gegužės 16 d. buvo įkurta Kretingos kraštotyros draugija, kuri nutarė tyrinėti gimtojo krašto praeitį, gamtą, kultūrą, saugoti istorijos ir kultūros paminklus, rengti kraštotyros ekspedicijas, rinkti dvasinės ir materialinės kultūros vertybes. Surinktai medžiagai kaupti, saugoti ir eksponuoti 1935 m. liepos 12 d. buvo atidarytas Kretingos muziejus. J. Žilvitis buvo paskirtas vyriausiuoju muziejaus tvarkytoju. Muziejaus fondų pagrindą sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 500 eksponatų [1].

Vėliau 1938 m. J. Žilvitis buvo švietimo ministro paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi. Kaune jis energingai ėmėsi naujo darbo. Vadovaudamas amatų mokyklai, tuo pačiu metu jis buvo Kauno valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėjas. Gilindamas savo žinias, 1939 m. tapo Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto laisvuoju klausytoju [2].

Lietuvą okupavus rusams, J. Žilvitį naujoji valdžia atleido iš visų pareigų, leisdama dirbti tik Kauno amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14-15 d. su šeima buvo suimtas ir ištremtas į Altajaus kraštą. 1942 m. buvo pervežtas į Kongustachą prie Laptevų jūros. Vėliau jam buvo leista dirbti jo profesiją atitinkantį darbą: mokytojauti Kongustacho ir Jakutuko pradinėse mokyklose. Į Lietuvą J. Žilvičio šeima sugrįžo po 18 metų tremties. Iki pat mirties jis mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje–internate [2].

J. Žilvičiui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. KANARSKAS, Julius. Kretingos muziejaus įkūrėjas. Švyturys, 1995, rugpjūčio 12, p. 3.
2. KANARSKAS, Julius. Kretingos muziejaus įkūrėjas. Švyturys, 1995, rugpjūčio 16, p. 3.
3. Žilvitis Juozas. Iš Lietuvos muziejų darbuotojai [interaktyvi duomenų bazė]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.] [žiūrėta 2007 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/MuzDarb/DBaze/DbAsp/Paieska_muz_pa.asp>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007