Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 | 02 | 03 |
---|---|---|---|---|---|---|
04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
Evos Tombak knygos „Ar čia kas nors yra?“ pristatymas
Data 2022-01-20
Laikas 18.00–19.30
Vieta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, I a. erdvės
Adresas J. K. Chodkevičiaus g. 1B, Kretinga
Rašytojos, buvusios žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėjos ir redaktorės, jogos praktikės Evos Tombak knygos „Ar čia kas nors yra?“ pristatymas.
„Ar čia kas nors yra?“ – tai mano aštuntoji knyga. Tai dokumentinis tyrimas, dokumentinė publicistika mokslo ir dvasingumo, mistinių reiškinių tema.
Knyga sudaryta iš trijų dalių: pirmoji – savaiminės mistinės patirtys, antroji – haliucinogenų sužadintos būsenos, trečioji – pašnekesiai su mokslininkais, gydytojais, psichologais, astrologais, socialiai aktyviais žmonėmis apie pakitusios sąmonės būsenas, smegenis ir mirties paradoksus.
Aš nebandau mušti įvarčio nė į vienus vartus, tiesiog viešinu ir mistikos apologetų, ir jos skeptikų nuomonę. Stengiuosi parodyti kiekvieną magiškos nežinomybės krištolinio rutulio briaunų blyksnį ir tokiu būdu sudrumsti nuostatas, sužadinti smalsumą ir… abejonę.
Mistinės patirtys pažadina tai, ko negali duoti jutimo organai. Vieni tai vadina Dievo pajauta, kiti vieniu, treti – sinchronizacija. Aš tai vadinu mirksniu, kuriame atsispindi amžinybė.
Šiandien man atrodo, kad viskas, ką rašiau iki šiol, buvo tik apšilimas, žodžių jaukinimas, rašymo testavimas. Tikrą kūrinį aš pagimdžiau dabar. Mėgindama atsakyti į klausimą: „Ar čia kas nors yra?“ /Eva Tombak/
Ištrauka iš knygos „Ar čia kas nors yra?“
„Šias istorijas skaityti taip pat lengva kaip gliaudyti saulėgrąžas“, – sako viena draugė. Kitai jos primena siaubo pasakas, kuriomis vaikai dalijasi stovykloje. O man jos asocijuojasi su indėnais prie laužo: dūmas rūksta, pypkė keliauja ratu, ir su kiekvienu patraukimu sklinda vis nauja istorija.
Vieni pasakotojai šventai tiki savo patirčių tikrumu. Kiti prisipažįsta, kad per laiko prizmę jos vis labiau primena sapną. Kai mistinis poveikis baigiasi, nukertamas regimo ir neregimo pasaulio ryšys, karieta virsta moliūgu, princesė – Pelene. Ir sukrebžda dvejonė: o ką dabar su tuo daryti? Dalytis knieti, bet ar galima? Ir ar verta? Kokia prasmė pasakoti apie aušros ar sutemų magiją tam, kuris nepakelia akių į dangų, nes juo netiki?
Kaip susiję mūsiškis ir anapusinis pasauliai? Jei antrasis nematomas, gal jis kaip Mėlynbarzdžio kambarys, į kurį eiti nevalia? Ir kam eiti, jei žinai, kad vis tiek niekas nepatikės, kad ten buvai. Netgi išsipildę sapnai nėra įrodymas: mūsų protui anapusinio pasaulio nežinomybė atrodo tokia klaiki, kad jis visus keistus reiškinius mieliau priskiria sutapimams, fantazijoms ir kliedesiams. Bet mūsų siela tų sapnų trokšta, be jų gyvenimas būtų bespalvis, beprasmis. Tai ar verta save apvaginėti?
Mistinės patirtys pažadina tai, ko negali duoti jutimo organai. Vieni tai vadina Dievo pajauta, kiti vieniu, treti – sinchronizacija… Aš tai vadinu mirksniu, kuriame atsispindi amžinybė.
Informuojame, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.
Lankytojų prašoma laikytis Covid -19 saugumo reikalavimų.
Asmenims nuo 16 metų dalyvavimas galimas tik su Galimybių pasu.
Renginyje privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.