Butkus Donatas

Butkus Donatas

Donatas Butkus gimė 1952 m. vasario 17 d. Alsėdžiuose, Plungės rajone.

Archeologas.

Mirė 2018 m. gegužės 24 d. Palangoje.

Gimus sūnui Donatui, Butkų šeima 1952 m. persikėlė į Skuodą, kur išgyveno iki 1960 m. Nuo 7 dešimtmečio pradžios nuolat gyveno Palangoje.

Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus Donatas Butkus pamatė dar besimokydamas Palangos vidurinės mokyklos pradinėse klasėse, kuomet grupei moksleivių buvo surengta pažintinė ekskursija į kasinėjimų vietą tuometinėje Komjaunimo (dabar – Plytų) gatvėje. Visam gyvenimui smalsiam jaunuoliui įstrigo atidengto kario kapo vaizdas. Vėliau skaitė daug literatūros apie svarbiausius pasaulinius archeologinius atradimus.

1970 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. Pasirinko studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Su archeologija vėl susidūrė praktikos metu Vilkiautinio pilkapyno ir Papiškių pilkapių (Varėnos r.) tyrinėjimuose 1973 ir 1974 m. (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas), Aukštųjų Rusokų (Vilniaus r., tyrimų vadovė Regina Volkaitė-Kulikauskienė) ir Ėgliškių pilkapių (Kretingos r., tyrimų vadovė Elena Grigalavičienė) tyrinėjimuose. 1974 m. Ėgliškiuose pirmą kartą dirbo kartu su ekspedicijoje braižytoju dirbusiu inžinieriumi kraštotyrininku Ignu Jablonskiu. Praktikos metu įgyta patirtis pravertė vėliau dirbant muziejuje.

1976 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Kretingos kraštotyros muziejuje (dabar – Kretingos muziejus), kuriame dirbo iki gyvenimo pabaigos. Teko eiti įvairias pareigas: vyresniojo mokslinio bendradarbio, 1993 m. paskirtas Istorijos skyriaus vyresniuoju muziejininku, 2007–2014 m. – Archeologijos skyriaus vedėjas, o nuo 2014 m. dirbo vyresniuoju muziejininku archeologu.

D.Butkaus gyvenime muziejininkystė ir archeologiniai tyrimai žengė koja kojon ir papildė vienas kitą. Jis buvo įsitikinęs, kad kiekvienas iškastas radinys vertas mokslinės publikacijos ir turi būti eksponuojamas muziejuje. Dėl šios priežasties susidomėjo radinių konservavimu ir stažavosi Prano Gudyno restauravimo centre. Jis nesiekė įgyti restauratoriaus kvalifikacijos, – tik žinių, reikalingų pirminiam prevenciniam konservavimui. Įgytos kompetencijos leido, reikalui esant, jau tyrinėjimų metu atlikti pirminį radinių konservavimą, kad vėliau profesionaliems restauratoriams būtų paprasčiau išgelbėti radinį.

Pradėjus dirbti Kretingos muziejuje, teko susipažinti su jame saugoma archeologine kolekcija, visa įmanoma dokumentacija ir archyvine medžiaga, ir taip susidaryti sisteminį vaizdą tiek apie ypač vertingą archeologinį muziejaus rinkinį, tiek įgyti žinių apie Vakarų Lietuvos archeologiją ir jos problematiką. Restauravus buvusias Pranciškonų ordino vienuolyno patalpas, muziejus persikėlė į naujas erdves, kurias reikėjo pritaikyti muziejui ir įrengti naują ekspoziciją. Vykdant šią užduotį labai padėjo konsultacijos su buvusiais dėstytojais ir kolegomis.

Be to, siekiant ekspoziciją padaryti patrauklesnę, o archeologinę medžiagą – suprantamesnę, pagamintas vieno iš Ėgliškių pilkapyne tyrinėto pilkapio maketas, atskleidžiantis ankstyvojo geležies laidojimo kaitą. Šiandien maketai ekspozicijose nestebina, bet XX a. 9 dešimtmetyje tai buvo naujovė.

Ekspozicija atidaryta 1985 m. Ją kuriant paaiškėjo, kad muziejaus turimame rinkinyje yra chronologinių spragų, kurias gali užpildyti tik nuolatiniai archeologiniai tyrinėjimai. Taip 1988 m., vadovaujant kraštotyrininkui Ignui Jablonskiui ir dalyvaujant istorikui Juliui Kanarskui, pradėti vieno didžiausių Vakarų Lietuvos kapinynų – Andulių (Ėgliškiai–Anduliai, Kretingos r.) – archeologiniai tyrinėjimai. Jie su pertraukomis vykdyti kartu su kitais archeologais tiek klasikiniais archeologiniais, tiek naujausiais nedestrukciniais metodais. Tyrimų Andulių kapinyne metu surinkta išskirtinai reikšminga vikingų laikotarpio dirbinių kolekcija, pastebėta reikšmingų kuršių laidosenos bruožų, ryšiai su buvusios Rytų Prūsijos laidojimo paminklais.

1991 m. į muziejų pateko keletas radinių iš ardomo Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno, todėl šis išskirtinai reikšmingas laidojimo paminklas su pertraukomis tyrinėtas iki pat 2015 m. D. Butkus kapinyną pradėjo tyrinėti su kolega J. Kanarsku, vėliau prisijungė ir kiti archeologai. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyne D. Butkus dažnai dirbo tik su vienu ar keliais pagalbininkais, gaudamas minimalų finansavimą. Tačiau šios Kretingos muziejaus archeologinės ekspedicijos pastarųjų dešimtmečių archeologinių tyrimų Lietuvoje kontekste išsiskyrė tuo, kad be noro apibrėžti šio išskirtinai reikšmingo paminklo teritoriją, svarbiausi buvo tik moksliniai interesai. Be Andulių–Ėgliškių, Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynų, D. Butkus 1988–2015 m. tyrinėjo Kretingos senojo miesto vietą (Rotušės aikštę), Kretingos senkapius, Kretingos dvaro sodybą.

Pastaraisiais metais Lietuvos muziejuose vyksta nemenkos permainos, jie tampa atviresni visuomenei ir mokslininkams. Muziejuose kuriamos ir vykdomos įvairios edukacinės programos, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ir D. Butkus. Jis sugebėjo dalintis žiniomis ir su vaikais, atėjusiais į edukacines veiklas muziejuje, ir su kolegomis mokslininkais. Jo kabineto durys buvo atviros visiems.

Savotiška aistra archeologui  buvo tapęs radinių fotografavimas. Tam turėjo talentą. D. Butkaus fotografuotų radinių nuotraukos papuošė katalogą, skirtą tarptautinei parodai „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“.

Palaidotas Palangos miesto kapinėse.

Donato Butkaus bibliografija

1. Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai, Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės, Vilnius, 1983, p. 17–18.
2. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, Vilnius, 1992, t. I, p. 39–41 (bendraautorius J. Kanarskas).
3. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, Vilnius, t. I, 1992, p. 81–85 (bendraautorius J. Kanarskas).
4. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 1994, p. 138–145 (bendraautoriai J. Kanarskas, R. Sidrys).
5. Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881.06.17–1954.09.15), Pajūrio naujienos (Kretinga), 1995, rugsėjo 12.
6. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996–1997 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 190–194.
7. Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje, Švyturys (Kretinga), 1998, kovo 10, p. 5.
8. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1998 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 252–255 (bendraautorė A. Bliujienė).
9. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 98–100.
10. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais, Vilnius, 2002, p. 119–120.
11. Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai ir kapo Nr. 65 dėžučių su įkapėmis konservavimas, Lietuvos dailės muziejus. Metraštis, Vilnius, 2002, t. 5, p. 332–339 (bendraautorė M. Jankūnienė).
12. VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio), Archaeologia Lituana, Vilnius, 2002, t. 3, p. 81–99 (bendraautorė A. Bliujienė).
13. Archeologijos rinkinys, Iš praeities į dabartį. Mokslinės konferencijos, skirtos Kretingos muziejaus 70-osioms įkūrimo metinėms, pranešimai, Kretinga, 2005, p. 24–28.
14. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais, Vilnius, 2005, p. 30–31 (bendraautorius J. Kanarskas).
15. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais, Vilnius, 2005, p. 118–119 (bendraautorius J. Kanarskas).
16. Kretingos senkapis, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 122–126 (bendraautorius J. Kanarskas).
17. Kretingos dvarvietė, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 150–152 (bendraautorius J. Kanarskas).
18. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 68–72 (bendraautoriai J. Kanarskas, A. Merkevičius).
19. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 157–158 (bendraautorius J. Kanarskas).
20. Kretingos Rotušės aikštės žvalgymai 2003 m. Kretingoje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 341–342.
21. Bronze drinking horne terminals from Kašučiai cemetery in the Western Lithuania as a part of lively connections between the Southern Curonia and Central Scandinavia, Światowit, Warsawa, 2007, t. VI(XLVII), p. 13–21 (bendraautorė A. Bliujienė).
22. Armed men and their riding horses as a reflection of warrior hierarchy in Western Lithuania during the Roman Iron Age, Archeologia Baltica, 8, 2007, t. 8, p. 95–116 (bendraautorė A. Bliujienė).
23. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais, Vilnius, 2008, p. 178–182.
24. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 118–122.
25. Burials with horses and equestrian equipment on the Lithuanian and Latvian littorals and hinterlands (from the fifth to the eighth centuries), Archeologia Baltica, 2009, t. 11, p. 149–165 (bendraautorė A. Bliujienė).
26. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, Vilnius, 2010, p. 112–117.
27. Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios aplinka, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, Vilnius, 2010, p. 292–293.
28. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais, Vilnius, 2012, p. 131–135.
29. The mysterious collection of Fr Konstantinas Kuprys Kuprevičius, Archaeologia Baltica , 2015, t. 21–22, p. 134–141 (bendraautorė A. Bliujienė).
30. Ėgliškių (Andulių) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais, Vilnius, 2016, p. 159–160.
31. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais, Vilnius, 2016, p. 160–166.
32. Heralds of the Late Roman period or some remarks about the Balt fibulae type Almgren 133, Orbis Barbarorum. Studia and Archaeologiam Germanorum et Baltorum Temporibus Imperii Romani Pertinentia Adalberto Nowakowski Dedicata. Monumenta Archaeologica Barbarica, Series Gemina, t. VI, Warszawa, Schleswig, 2017, p. 97–111 (bendraautorė A. Bliujienė).
33. Roman coins in the West Lithuanian stone–circle graves culture: estimated practicality or the dawn of a new phenomenon, Interaction without borders. Exemplary archaeological research at the beginning of the 21 st century, vol. 1, Schleswig, 2017, p. 425–442 (bendraautorė A. Bliujienė).
34. Katalogas / Catalogue, Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus – Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus /The Klaipėd (Memel) region: from origins to the 17th century, Klaipėda, 2018, p. 306–408 (bendraautoriai A. Bliujienė, U. Budvydas, C. Jahn, E. Masiulienė, R. Nabažaitė, D. Papariga, G. Petrauskas, R. Songailaitė, M. Užgalis).