Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-10-30
Atnaujinta 2018-11-15
Aleksandravičius Juozas
Juozas Aleksandravičius [1]
Gimė 1920 metais lapkričio 30 dieną Būbeliuose, Kretingos rajone.
Mirė 2007 metų lapkričio mėnesį.
Lietuvių kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras (1968 m.).
1931 m. baigė mokyklą, kuri buvo įsikūrusi pačių Aleksandravičių namuose, o 1941 m. – čia mokytojavo. 1934 m. pradėjo mokytis gimnazijoje, kurią baigė 1941 m. Baigęs Šiauliuose surengtus mokytojų kursus, mokytojavo Dupulčiuose, vėliau Prišmančiuose. 1943 m. vokiečių areštuotas jaunas mokytojas atsidūrė Dimitravo koncentracijos stovykloje. Karui pasibaigus, iškeliavo į Vilnių [1].
1949 metais baigė Vilniaus universitetą. 1953-1957 metais dėstė Naujosios Vilnios mokytojų institute, 1957-1961 metais – Vilniaus pedagoginiame universitete, 1965–1968 metais dirbo Mokytojų tobulinimosi institute [2]. 1968 m. apsigynė disertaciją [1]. Puoselėdamas gimtąją kalbą, savo disertacijoje jis ėmėsi nagrinėti gimtinės, Kretingos rajono, tarmę. Šia tema parašė nemažai straipsnių [3]. 1968-1991 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Nuo 1970 metų Juozas Aleksandravičius – mokslinis sekretorius [2].
Juozas Aleksandravičius išleido lietuvių kalbos vadovėlių rusų ir lenkų kalbomis, vadovėlį studentams, kurie mokosi rusų dėstomąja kalba, taip pat mokomąją knygą „Lietuvių kalbos tarmių mokymas XI klasėje“ (su Zigmu Zinkevičiumi, 1972 m. ) [2].
Literatūra ir šaltiniai
-
PAULIKAITĖ, Genovaitė. Gyvenimą atsinešame ateidami. Švyturys, 1989, lapkričio 28, p. 1-3.
-
SABALIAUSKAS, Algirdas. Aleksandravičius Juozas. Iš Lietuvių kalbos enciklopedija Sudarė: Vytautas Ambrazas; Aleksas Girdenis; Kazys Morkūnas, et al. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999, p. 22. ISBN 5-420-014333-5.
-
Mirė lietuvių kalbos puoselėtojas. Ekstra, 2007, Nr. 45, p. 71.