+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius spalio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01020304
05
06
070809101112
13
1415161718
19
20
212223242526
27
282930
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-10-30

Atnaujinta 2018-11-20

Buragas Petras

Petras Buragas [3]

Gimė 1899 metų gegužės 8 dieną, Purviniškės kaime, Antanavo seniūnijoje, Marijampolės apskrityje.

Mirė 1986 metų spalio 11 dieną, Garliavoje, Kauno rajone.

Savanoris kūrėjas, atsargos kapitonas, ilgametis Kretingos šaulių rinktinės vadas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, enkavedistų kankinys.

Baigęs Sasnavos liaudies mokyklą įstojo į Kazlų Rūdos aukštesniąją geležinkelininkų mokyklą. 1916 metais baigė mokytojų kursus Kaune ir iki 1919 metų mokytojavo [1].

1919 metais savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1922 metais baigęs karo mokyklą gavo leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas į 1-ąjį pasienio pulką. 1925 metais suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1926 metais baigė Aukštuosius karininkų kursus [1].

1928 metais paskirtas Kretingos apskrities XV šaulių rinktinės vado pavaduotoju, tais pačiais metais suteiktas kapitono laipsnis. 1935 metais perkeltas į Kretingos komendantūrą, paskirtas karininku šaulių reikalams. 1936 perkeltas į 6 pėstininkų pulką šaulių kuopos vadu [1].

Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinei vadovavo iki 1936 metų [2]. 1936 metų rugpjūčio 30 dieną šaulių sporto šventės metu Kretingoje atsisveikino su rinktine [3].

1941 metų liepos 25 dieną išėjo į atsargą [1].

Išėjęs į atsargą dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje burmistro referentu [1]. 1943 metų kovo 16 dieną vokiečių slaptosios policijos (gestapo) suimtas, nuo 1943 metų kovo 26 dienos kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Su kitais kaliniais 1945 metų sausio 25 dieną evakuotas. 1945 metų balandžio mėnesį suimtas enkavedistų [4]. 1955 metais paleistas iš Pečioros lagerio (Komijos SSR) grįžo į Lietuvą, apsigyveno Akmenėje, vėliau persikėlė į Garliavą, kur ir mirė [1].

Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1931) [5], Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Savanorių medaliu (1928), Šaulių žvaigžde (1931), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio ženklu [1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. T. 2, p. 238. ISBN 9955-415-26-6.
  2. Trimitas, 1932, birželio 23, nr. 26, p. 513.
  3. Trimitas, 1936, kovo 26, nr. 13, p. 306; spalio 1, nr. 40, p. 964.
  4. Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė. Sudarė Algimantas Liekis. Vilnius: Lietuvos mokslas, 1993, p. 140.
  5. KAVALIAUSKAS, Vilius. Už nuopelnus Lietuvai II: 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos Ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas. Vilnius: Daigai, 2003, p. 126. ISBN 9986-767-10-5.

Parengė Julius Kanarskas, 2006; ir Lina Buikienė, 2008

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai