Domarkas Vladislavas (Vladas)

Sukurta 2012-11-29

Atnaujinta 2018-11-20

Domarkas Vladislavas (Vladas)

Vladislavas Domarkas [2]

Gimė 1939 metų rugpjūčio 17 dieną Vėlaičių kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos rajone.

Mirė 2016 metais vasario 29 dieną Kaune.

Radijo inžinierius, akademikas, Kauno technologijos universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, valstybės veikėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

 

1945–1956 m. mokėsi Kartenos (Kretingos r.) vidurinėje mokykloje, 1956–1961 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI) [1], kur įgijo radijo inžinieriaus specialybę [2], 1963–1966 m. – KPI aspirantūrą ultragarso srityje [1]. 1967 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1977 m. – technikos mokslų daktaro disertaciją [2]. 1977–1978 m. stažavosi Kalifornijos Santa Barbaros ir Stanfordo universitetuose [4]. 1994 m. 18 dienų stažavosi tarptautinių santykių srityje Centriniame Pietų Korėjos valstybės tarnautojų tobulinimosi institute, Seule. 1998 m. buvo 4 mėnesių mokslinėje stažuotėje viešojo administravimo srityje Jungtinėse Amerikos valstijose, Teksaso pietvakarių valstybiniame universitete [2].

1961–1966 m. buvo KPI Ultragarso laboratorijos inžinierius, aspirantas, vyr. inžinierius, 1967–1979 m. – Radioelektronikos fakulteto vyr. dėstytojas, docentas, einantis profesoriaus pareigas [1], 1979–1980 m. – KPI Radioelektronikos fakulteto Radijo prietaisų katedros vedėjas, 1980–1983 m. – KPI prorektorius, 1983–1992 m. – KPI (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universiteto (KTU)) rektorius, 1992–1993 m. – KTU Radioelektronikos fakulteto Teorinės radiotechnikos katedros profesorius [2], 1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 1994–1996 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras [1]. Nuo 1997 m. buvo KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius, nuo 2001 m. vasario mėn. iki 2009 m. vasario mėn. – šios katedros vedėjas [2], 2009–2013 m. profesorius. Nuo 2011 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys, nuo 2014 m. narys emeritas [7].

Buvo KTU Tarybos narys, KTU Socialinių mokslų fakulteto tarybos pirmininkas, Kauno kolegijos steigiamosios tarybos pirmininkas, Jungtinių Amerikos Valstijų Viešojo administravimo asociacijos (ASPA) narys [2], LMA narys [5]. Kuravo KTU Viešojo administravimo katedros organizuojamas viešojo administravimo magistrantūros tęstines studijas Kretingoje ir dėstė du tos studijų programos dalykus [2].

Dukart buvo Lietuvos valstybinės premijos laureatas: 1976 m. – už pjezoelektrinių keitiklių tyrimus ir jų taikymą ultragarsinių matavimų technikoje; 1987 m. – už šiuolaikinės ultragarsinės diagnostinės medicininės aparatūros sukūrimą ir įdiegimą į gamybą. Už ultragarso kontrolinės matavimo technikos sukūrimą ir įdiegimą Lietuvos liaudies ūkyje 1988 m. suteiktas Lietuvos Ministrų Tarybos premijos laureato vardas [2].

1985 m. išrinktas LMA nariu korespondentu (radioelektronika, ultragarso technika) [4]. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas [2].

Yra mokomosios-metodinės priemonės „Radiolokacinių sistemų projektavimo bendrieji klausimai“ (1976) autorius [3]. Daugelio knygų bendraautorius: „Kontrolės matavimo pjezoelektriniai keitikliai“ (1975), „Radiotechninės sistemos“ (1980), „Ultragarsinė echoskopija“ (1988), „Šiuolaikinė valstybė“ (1999), „Sistemotechninis projektavimas“ (1994), „Naujoji viešoji vadyba“ (2007), „Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis“ (2007) [3, 6]. Buvo KTU ir Mykolo Romerio universitetų leidžiamo mokslo žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius, Ukrainos valstybės valdymo nacionalinės akademijos Charkovo regioninio instituto mokslo darbų leidinio redkolegijos narys. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose [2]. Gavo 50 autorinių liudijimų išradimams [4].

1976 m., 1987 m. apdovanotas LSSR valstybinėmis premijomis [4, 6].

2003 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [2].

Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Domarkas Vladislavas. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. Kaunas: UAB Neolitas, 2006, p. 527. ISBN 9986-709-53-9.
2. [Vladislavo Domarko atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2009, 2 lap. Nuotr.
3. LIBIS: suvestinis katalogas [interaktyvi duomenų bazė]. [Vilnius]: Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema, 1997-2006 [žiūrėta 2009 m. vasario 23 d.]. Prieiga per internetą <http://www.libis.lt/>.
4. Žemaitijos kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjai [interaktyvi duomenų bazė]. Iš Žemaitija. [Vilnius]: Regioninių kultūros iniciatyvų centras, [b. m.] [žiūrėta 2006 birželio 16 d.]. Prieiga per internetą <http://samogitia.mch.mii.lt/Krastieciai/dbaze/dbasp/Paieska_zem_sar.asp?raide=D>.
5. Iškilūs Žemaitijos žmonės: krašto tyrinėtojai, kultūros istorikai, muziejininkai. Iš Žemaičių žemė, 2001, nr. 4, p. 37-46.
6. Domarkas Vladislavas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 62-63. ISBN 5-420-01532-3.
7. Mirė žymus mokslininkas Vladislavas Domarkas. Iš Vakarų ekspresas [interaktyvus]. 2016 m. kovo 4 d. [žiūrėta 2016 m. kovo 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/in-memoriam/mire-zymus-mokslininkas-vladislavas-domarkas-1440918/>.

Parengė Birutė Naujokaitienė; Lina Buikienė, 2009