Genzelis Bronislovas

Genzelis Bronislovas

Bronislovas Genzelis [3]

Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų rajone.

Mirė 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje.

Filosofijos mokslų daktaras, profesorius, TSRS Aukščiausiosios tarybos delegatas nuo Kretingos rajono, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradžios mokykloje, 1954 m. baigė Kaišiadorių gimnaziją. 1954–1959 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete studijavo filosofijos istoriją. 1961–1964 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantas. 1965 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato, o 1973 m. – filosofijos mokslų daktaro disertacijas.

1959 m. sukūrė šeimą su Apolonija Gruodyte.

1959–1961 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, 1964–1992 m. – Vilniaus universitete (nuo 1969 m. – docentas, nuo 1976 m. – profesorius). Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. buvo pripažinti habilituoto humanitarinių mokslų daktaro ir profesoriaus titulai.

1958–1990 m. – Lietuvos komunistų partijos narys, 1989–1990 m. – LKP Centro komiteto biuro narys. Nuo 1990 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys.

1988 m. priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, 1988–1990 m. – Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 m. dalyvavo Kretingos rajono Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio skyriaus steigime, mitinguose. 1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu nuo Pajūrio, štabas buvo Kretingoje. 1989–1990 m. išrinktas į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. – į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Kovo 11-osios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Konstitucijos rengimo  komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, Mokslo studijų  bei švietimo įstatymus. 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Nuo 1997 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje, Lietuvos filosofijos istorijos ir politinės filosofijos kursus.

1994–2005 m. buvo Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas. 1995–1997 m. pirmininkavo Lietuvos UNESCO Nacionaliniam komitetui. Daug prisidėjo prie to, kad M. Mažvydo „Katekizmo“ (1547 m.) sukaktis būtų įtraukta į Žymiausių pasaulyje minėtinų datų sąrašą, Vilniaus senamiestis ir Neringos landšaftinis draustinis – į Pasaulio paveldą, globojamą UNESCO. Taip pat prisidėjo prie Baltijos dienų surengimo Paryžiuje (Prancūzija, 1996 m.). Buvo Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, LSDP Tarybos narys, Lietuvos istorinio paveldo tyrimo ir išsaugojimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas. 2002–2004 m. – Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

Parašė knygas: „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ (1972 m.), „Esė apie mąstytojus“ (1986 m.), „Renesanso filosofijos metmenys“ (1988 m.), „Kultūrų sąveika“ (1989 m.), „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ (1994 m.), „Senovės filosofija“ (1995 m.), „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“ (1997 m.), „Istorija ir mes“ (1998 m.), „Sąjūdis: priešistorė ir istorija“ (1999 m.), „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ (2001 m.), „Jokūbas Minkevičius“ (2003 m.), „Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją“ (2005 m.), „Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje“ (2005 m.), „Lietuvos politikos vingrybės“ (2006 m.), „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991“ (2010 m.), „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ (2016 m.). Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (šešios knygos 1974–1987 m.), „Orientą-I“ (1991 m.), Žygimanto Liauksmino „Rinktinius raštus“ (2004 m.). Parašė per 150 mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas.

2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu; 2008 m. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“ (2008 m.). 2020 m. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė B. Genzeliui Trakų rajono garbės piliečio vardą.

Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.