+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius spalio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01020304
05
06
070809101112
13
1415161718
19
20
212223242526
27
282930
31
Visi renginiai

Sukurta 2013-01-30

Atnaujinta 2018-11-21

Gliožeris Kazys

Gimė 1876 metais Vilimiškės Kaime, Kretingos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė1947 metais Kurmaičiuose, Kretingos apskrityje.

Liaudies meistras.

Kariuomenėje netarnavo, turėjo „baltą bilietą“. Meistro amato jis mokėsi pas žymų liaudies meistrą A. Klanevičių (Klanių). 1897 m. K. Gliožeris vedė Rozaliją Donielaitę. Nusipirko 1 dešimtinę žemės Kurmaičių k. (neof. Tintelių), sumokėjo 50 rub., pasistatė trobesius [1].

K. Gliožeris buvo įvairiapusis meistras. Turėjo savo varstotą, staliaus darbo įrankius („geležius“), tekinimui „tekarnę“. Darė sidabrinius, žalvarinius votus, kraitines drabužių spintas, skrynias, lovas, verpimui ratelius, išeiginius vežimus ir ratus. 1907 m. K. Gliožeris dirbo prie Kretingos bažnyčios apdailos darbų. Padarė suolus (klaupkas), apdengė stogą, o 1925 m. stogą remontavo [1].

Be to, K. Gliožeris darė medines koplytėles, kryžius ir skulptūrėles, Užgavėnių kaukes bei Mores-Kotres. Padarė koplytėlę ir madoną Papievienės sodyboje Aukštakių k., Mickaus sodyboje Kurmaičių k., Kretingsodžio, Ruginių k., Petrikaičių k. Šimkaus, Mačernio, Joneckio ir kitų sodybose ir kt. [1].

1967 m. jo darbo madona dar buvo Papievienės sodyboje, velykinio Kristaus skulptūra Tūbausių bažnytėlėje, Užgavėnių kaukės ir Morė Kretingos kraštotyros muziejuje [1].

Kretingos rajono Negarbos kaimo koplytėlėje surastos skulptūrėlės priskirtos Gliožeriui. Jis, droždamas skulptūrą „Kristus, nešantis Kryžių“, matyt, iš anksto žinojo, kad ji bus aprengta, todėl skulptūros paviršius nemodeliuotas. Visas dėmesys sutelktas į veidą: ilgais plaukais galva vainikuota erškėčiais, liesi asketiški skruostai, nuleistos žemyn akys dvelkia kančia. Įdomesnė šioje grupėje Marijos skulptūra, kurioje išryškėja poetiškai naivaus liaudies meistro vidinis pasaulis. Liemenį, rankas, kojas meistras formuoja panašiai kaip J. Paulauskas ar A. Einikis, bet veide su naiviai žvelgiančiomis, arti viena kitos išskobtomis akimis, labai švelniais kaltelio prisilietimais nudailintame skruostų ir kaklo apvalume, žemoje kaktoje su perskirtais per vidurį plaukais daug vidinės ekspresijos. Ji priverčia užmiršti negatyvias skulptūros puses – formų proporcijų netobulumą – ir kelia stiprų estetinį išgyvenimą [2].

1934 m. K. Gliožeris pasistatė namą Kretingoje, o trobelę Kurmaičiuose pardavė. 1944 m. rudenį, apšaudant iš lėktuvų Kretingą, namas buvo sudegintas. Vėl teko keltis gyventi į Kurmaičių kaimą nuomininku, kur išgyveno puspenktų metų [1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. MICKEVIČIUS, Juozas. Liaudies meistras Kazys Gliožeris. Iš Kraštotyra: leidinys skirtas Tarybų valdžios penkiasdešimtmečiui. Vilnius: Valst. V. Kapsuko-Mickevičiaus v. spaustuvė, 1967, p. 124-126.
  2. ŽEMAITYTĖ, Zita. Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai. Iš Dailėtyra. Vilnius: Vaga, 1981, p. 224-255.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai