Kniūkšta Pranas

Kniūkšta Pranas

Pranas Kniūkšta

Pranas Kniūkšta gimė 1933 metų rugsėjo 24 dieną Barzdžių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 2020 metų gegužės 4 dieną. Palaidotas Kalnalio kapinėse.

Lituanistas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Mokytis pradėjo Klausgalvų pradžios mokykloje, nuo 1946 m. mokėsi Salantų vidurinėje mokykloje, ją baigė 1954 m. 1959 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, diplominis darbas „Kalnalio tarmė“ įvertintas labai gerai. 1964–1967 m. – lietuvių kalbos ir literatūros aspirantas, 1971 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Būdvardžiai su priesaga -inis ir jų gramatiniai sinonimai“.

Mokytojavo Dieveniškių (Šalčininkų r.) vidurinėje mokykloje, buvo direktoriaus pavaduotojas (1959–1965 m.). Vėliau – Eišiškių rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėjas (1965–1967 m.). 1967–1992 m. – Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas, 1992–2002 m. – Kalbos kultūros skyriaus vadovas. Nuo 2002 m. institute dirbo pagal sutartis.

P. Kniūkštos darbų laukas buvo platus ir įvairiapusis: rašė mokslinius veikalus, nuo 1971 iki 2002 m. buvo tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ rengėjas, redakcinės kolegijos narys, redaktorius. Ypač daug jėgų ir energijos kalbininkas skyrė kalbos norminamajai veiklai ir šviečiamajam darbui: tyrė, vertino naujus probleminius kalbos reiškinius, teikė jų vartojimo rekomendacijas. Parašė monografiją „Priesagos –inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai“ (1976 m., disertacijos pagrindu), populiarią knygelę „Rašytojas ir žodis“ (1981 m.), lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis knygelę „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba“ (Wileńszczyzna i język litewski = Вильнюсский край и литовский язык) (1990 m.). Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ t. 3 (1976 m.) ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1997 m.) vienas autorių. Prisidėjo prie kalbos kultūros leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“  (1976 m.) parengimo. Parašė straipsnių sociolingvistikos, kalbos kultūros, grožinės literatūros kalbos, administracinės kalbos klausimais, monografiją „Administracinė kalba ir jos vartosena“ (2005 m.). Paskelbė straipsnių rinkinį aktualiais kalbos tvarkybos ir politikos klausimais „Kalbos vartosena ir tvarkyba“ (2001 m.). Išleido knygas „Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai“ (2004 m.), „Viešieji užrašai: po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius“ (2006 m.). Dirbdamas mokslinį ir kalbos norminamąjį darbą P. Kniūkšta nepamiršo ir mokyklos reikalų: su Antanu Lyderiu parengė leidinį „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“ (11 leidimų, 1983–2007 m.), buvo populiariojo „Lietuvių kalbos žinyno“ (3 leidimai) bendraautorius. „Kanceliarinės kalbos patarimų“ (5 leidimai, 1993–2002 m., šeštasis – internetinis), „Naujosios skyrybos taisyklės. Ką jos duoda ir ką patiems reikia suvokti“ (2007 m.), „Dokumentų rengimo taisyklių naujienos. Pataisymai ir nutaisymai“ (2007 m.) autorius. „Kalbos kultūroje“ publikavo straipsnį, kuriame aprašė gimtojo Barzdžių kaimo žmonių XVII a. pavardes (2010 m., Nr. 83), parengė straipsnių rinkinį „Tarp gramatikos ir politikos“ (2013 m.), „Tarp meninės kalbos ir gramatikos“ (2017).

Dirbdamas kalbos norminamąjį darbą P. Kniūkšta visada buvo pačių aktualiausių įvykių sūkuryje. 1987–1991 m. buvo Lietuvių kalbos komisijos sekretorius, 1992–1999 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Dėjo daug pastangų, kad valstybinės lietuvių kalbos statusas būtų įtvirtintas ne tik teisiškai, bet ir praktiškai, Seimui teikė pagrįstus siūlymus dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Nuolat rūpinosi viešosios kalbos taisyklingumu, buvo veiklus Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos narys, Vilniaus miesto viešųjų užrašų pakomisės pirmininkas.

Ypač daug P. Kniūkšta nuveikė tirdamas ir normindamas administracinę kalbą. Parašė daugybę straipsnių, kaip ekspertas vertino dokumentų projektų kalbą, teismams rašė kalbos ekspertizes, vedė seminarus kanceliarinės kalbos klausimais.

Kniūkšta yra rašęs apie Kretingos (Salantų, Kalnalio) kalbą, Kretingos ir Salantų vietovardžius, to krašto žmones (A. Salį, A. Jucį). Dalyvavo kalbos ir kultūros renginiuose Kretingoje.

2013 m. 80-mečio proga pasveikintas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Iki paskutinių gyvenimo dienų P. Kniūkštai labiausiai rūpėjo, kad bendrinė lietuvių kalba neliktų nutaisyta, nudrožta ir plika kaip bešakė pušis. Jam rūpėjo administracinės ir mokslinės kalbos tikslumas, aiškumas, logiškumas, bet lygiai taip pat – meninės kalbos vaizdingumas, gyvumas. P. Kniūkšta buvo kalbininkas visa savo esybe.