+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gruodžio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
020304050607
08
091011121314
15
1617181920
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-07

Atnaujinta 2012-12-07

Paulikienė Emilija

Emilija Paulikienė [2]

Gimė 1928 metais Pasuojos kaime, Molėtų rajone.

Mirė 1985 metais Kretingoje.

Tautodailininkė.

Nuo pat mažumės mezgė virbalais ir vąšeliu. Kartu su tėvu vaikystėje megzdavo ir tinklus [1].

Ištekėjusi už vyro, atsikėlė į Žemaitiją. Mezgimo, nėrimo talentą perėmė iš mamos, o technikos, komponavimo išmoko pačios su seserimi Valerija. Ji vis drąsiau pasinerdavo į improvizavimo subtilybes. Studijuodavo senovinius nėrimo raštus, norėjo, kad tie senieji raštai, išreikšią senąją lietuvių pasaulėjautą, išliktų žmonių atmintyje ir neišnyktų [1]. Kretingoje ėmė įgyvendinti savo polėkį mezgimui: nėrė, mezgė skaras, staltieses, apykakles, pagalvėles, kilimus, užtiesalus ir kt. [2]

Buvo priimta į Plungės liaudies gaminių įmonę „Minija“ tautodailininke [2], kur dirbdama sukūrė ne vieną dešimtį mezginių pavyzdžių [1]. Mezgė mašinomis ir virbalais, ypač mėgo nerti vąšeliu. Mezgimas jai buvo ir darbas, ir kūryba, ir džiaugsmas [2].

Būdama gyva, E. Paulikienė garsino Kretingą savo darbais, parodomis, auskinėmis rankomis. Jos sukurti mezginiai su „Minijos“ įmonės darbuotojų kūryba apkeliavo daugelį Europos šalių, buvo eksponuojami liaudies meistrų darbų parodose Vilniaus parodos rūmuose. Ji respublikiniame mezgėjų konkurse laimėjo antrąją vietą ir buvo apdovanota tradicine aukso verpste. O už kūrybinius laimėjimus buvo apdovanota meno saviveiklos žymūno ženkleliu [2].

Nuo 1966-ųjų ji – Liaudies meno draugijos narė, su kitais Žemaitijos liaudies meno meistrais aktyviai dalyvaudavo įvairiose parodose. Už originalią kūrybą apdovanota Liaudies meno rūmų garbės raštu [2]. Pirmąją personalinę parodą surengė 1972 m. Klaipėdoje, liaudies meistrų parduotuvėje-parodoje [1]. Po dešimtmečio Klaipėdoje – antra personalinė paroda (1983 m.) [2].

Literatūra ir šaltiniai

  1. ŠERNAS, Pranciškus. Dailiųjų mezginių meistrė. Klaipėda, 1997, liepos 5, p. 10, 11.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba - ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p. 324-333. ISBN 9986-9086-7052-1-4.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai