+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius gegužės 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
0203
04
05
06
0708091011
12
1314151617
18
19
2021222324
25
26
27282930
31
Visi renginiai

Sukurta 2022-07-08

Atnaujinta 2022-07-08

Pocius Alioyzas

Alioyzas Pocius [4]. Dariaus Šypalio nuotr.

Alioyzas Pocius gimė 1951 m. lapkričio 28 d. Salantuose, Kretingos r.

Tautodailininkas, tradicinių amatų meistras, pedagogas.

Tėvas – Pranas Pocius, kilęs iš Laivių kaimo, – universalus medžio meistras: statė namus, dirbo duris, langus, baldus. Mama – Magdalena Rapalytė-Pocienė iš Bargalio kaimo, anot paties Alioyzo Pociaus, – „damskinė kriaučka“ (ponių siuvėja). Sesuo – Joana Klanienė.

Svajojo tapti statybininku. Baigęs Salantų vidurinę mokyklą (dabar – Salantų gimnazija) įstojo į Plungės statybos technikumą, įgijo techniko statybininko specialybę.

Dirbo statybininku Panevėžio statybos treste, Kretingos KMK meistru, darbų vykdytoju.

1970 m. pašauktas į sovietinį karinį jūrų laivyną, kur dirbo elektriku. Tarnaujant laivyne buvo galimybė padirbėti su gintaru, metalu ir kitomis medžiagomis. Tai buvo pirmieji kūrybiniai bandymai. Į tą veiklą įtraukė ir tarnybos draugus, susibūrė bendraminčių būrelis.

Po tarnybos, nepritapęs statybose, dirbo montuotoju Plungės šienainio bokštų statybos treste , o 1975 m. įsidarbino Salantų vidurinėje mokykloje (dabar – Salantų gimnazija) darbų mokytoju.

1997–1980 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), įgijo techninių disciplinų ir darbų mokytojo kvalifikaciją.

Studijuodamas susipažino su kretingiške Adele Kontrimaite. 1997 m. sukūrė šeimą. Susilaukė trijų dukterų:  Audronės, dabar etnologijos mokslo daktarės, Rūtos – psichologės, teologijos magistrės, ir Vilijos, dabar medicinos mokslų daktarės. Džiaugiasi devyniais anūkais.

Nuo pat darbo mokykloje pradžios ne tik mokytojavo, bet ir plėtojo meninį kūrybinį vaikų ugdymą. Visus 40 pedagoginio darbo metų mokykloje veikė Jaunųjų meistrelių būrelis, kurį lankė  ne vienas šimtas vaikų.

Aktyviai dalyvavo parodose, technologijų olimpiadose. Tris kartus atstovavo Kretingos rajonui respublikinėse technologijų olimpiadose. 2008 m. auklėtinis R. Kedys, 2012 m. – E. Zaleckis, o 2007 m. – M. Untulis tapo respublikinės technologijų olimpiados laureatais. Buvo nuolatiniai prizininkai ir laureatai Žemaitijos nacionalinio parko Užgavėnių kaukių, Plungės kultūros centro „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ parodose-konkursuose. Dalyvavo visuose Salantų gimnazijos tarptautinių festivalių, Salantų regioninio parko renginiuose, Salantų meno mokyklos parodoje-konkurse „Pravėriau vario vartelius“.

Meistrystės pradžiamokslį  pradėjo tėvo dirbtuvėse. Vėliau tiesioginis darbas persipynė su pomėgiu, užsimezgė bendrystė su žinomais kretingiškiais meistrais.

Medžio drožėjo kūrybos spektras – itin platus, nors artimiausias – sakralusis menas.

1981 m. įstojo į Lietuvos liaudies meno draugiją (dabar – Lietuvos tautodailininkų sąjunga).

2009 m. įgijo Tautinio paveldo produkto A ir B kategorijos sertifikatus už verpsčių, kaukių kūrybą ir tekintus darbus.

2011 m. suteiktas tradicinių amatų meistro vardas.

2013 m. Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos buvo nominuotas tarp sėkmingiausiai dirbusių respublikos tradicinių amatininkų.

Dalyvavo daugelyje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus organizuojamų bendrų tautodailininkų kūrybos darbų parodų.

Kūrybos darbai buvo eksponuojami visose respublikinėse Klaipėdos regiono parodose-konkursuose „Aukso vainikas“, 2008–2020 m. vykusiose Kretingos muziejuje. Nuolatinis Žemaitijos nacionalinio parko Užgavėnių kaukių kasmetinės parodos dalyvis.

1998 m. surengė pirmąją personalinę savo kūrybos darbų parodą Salantų miesto bibliotekoje. Eksponuotos Užgavėnių kaukės. 2001 m. personalinė kūrybos darbų paroda vyko Salantų gimnazijoje. 2022 m. surengė  jubiliejinę personalinę parodą Kretingos muziejuje.

Drožybos amato subtilybes demonstravo Salantų, Kretingos ir Palangos miestų šventėse,  Gyvųjų amatų ir folkloro šventėje ,,Bieg opelė vingurdama“ Mosėdyje (2009), ne viename tradiciniame tarptautiniame folkloro festivalyje ,,Parbėg laivelis“ Klaipėdoje,  Žiemos palydų šventėje Brocenėje (Latvija, 2018) ir t. t.

Vedė edukacines veiklas vaikams ir suaugusiesiems: įmonės AB Mažeikių nafta jubiliejinėje šventėje (1997), Mažeikių miesto šventėje (2006), Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus vasaros stovykloje (2008), Žemaitijos nacionalinio parko vaikų rudens šventėse (iki 2019) ir t. t.

Per daugelį kūrybos metų  atstatė, restauravo ir naujai pastatė daugybę koplytėlių, koplytstulpių ne tik Kretingos krašte, bet ir kitų Lietuvos kaimų ir miestelių sodybose, kapinėse, pakelėse.

Sukūrė kelias dešimtis velnių, raganų, kaukų, vandenių kaukių. Jos pasklido po pasaulį tarp kolekcininkų, keletą įsigijo Lietuvos nacionalinis ir Platelių Užgavėnių kaukių muziejai. Tradicinių amatų centrams sumeistravo nemažai verpimo ratelių, audimo staklių, išdrožė verpsčių, kurias papuošė tautiniais motyvais.

A. Pociaus mokiniai V. Jasas, G. Milašius, G. Venckus, M. Untulis, E. Zaleckis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariais, kiti dirba su skulptūra susijusius darbus (pvz., plastikos chirurgas V. Žvinys).

Aktyvus visuomenininkas. Salantų miesto bendruomenės narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Kretingos skyriaus narys. 1990–1995 m. – Kretingos rajono tarybos, 1995–1998 m. – Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Gauti apdovanojimai, padėkos

Kultūros ir meno premija už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą. Kretingos r. savivaldybė, Kultūros ir meno taryba, 2022.

Už dalyvavimą respublikinėje tradicinių amatų šventėje „Darbs meistra kuolėj“. Kretingos muziejus, 2021.

Už dalyvavimą projekte „Baltų kultūros ženklai Kretingos dvaro parke“. Kretingos muziejus.

„Kad puošia žemę mūsų meilė jūsų  nuoširdi“. Imbarės seniūnija.

Už tradicinio amato puoselėjimą ir dalyvavimą vasaros šventėje „Mano kaimo vasara“ . Laivių bendruomenė, 2020.

100-mečio amatų puoselėtojui. Salantų kultūros centras.

Už etninės kultūros puoselėjimą ir dalyvavimą projekte „Imbarės kraštas ir jo tradicijos“ tautodailininkų plenere. Imbariečių draugija, 2019.

Už drožybos amato demonstravimą Žiemos palydų šventėje Latvijoje (raštas latvių k.). 2018.

Už aktyvų ir nuoširdų bendradarbiavimą, lietuvių amatų puoselėjimą tarptautinėje amatų šventėje-mugėje. Salantų gimnazija, 2016.

Už nuoširdžią pagalbą organizuojant Žemaitijos Užgavėnių kaukių  parodą-konkursą. Žemaitijos nacionalinis parkas, 2013.

Už nuoširdžią pagalbą organizuojant Žemaitijos Užgavėnių kaukių  parodą-konkursą. Žemaitijos nacionalinis parkas, 2012.

Už dalyvavimą Salantų miesto šventėje, respublikinėje tautodailės ir amatų mugėje-šventėje. Salantai, 2011.

Už dalyvavimą gyvųjų amatų ir folkloro šventėje „Bieg opelė vingurdama“ Mosėdyje, 2009.

Už nuoširdžią pagalbą organizuojant Žemaitijos Užgavėnių kaukių  parodą-konkursą. Žemaitijos nacionalinis parkas, 2008.

Už dalyvavimą projekte „Ėš Žemaitėjės luobiū skrynės“. Pedagogų klubas „Idėja“, 2007.

Salantų gimnazijos technologijų vyr. mokytojui, parengusiam mokinį technologijų olimpiados kūrybinės užduoties „Technologijos – praktinis kūrybinių idėjų įgyvendinimas“ rajoniniam etapui. Kretingos savivaldybė. 2007.

Už dalyvavimą Žemės dienos renginiuose ir tautodailės tradicijų puoselėjimą. Salantų regioninio parko direkcija, 2002.

Kvalifikuotų vertintojų (meno ekspertų, kūrėjų ir kt.) įvertinimai.

Nacionaliniuose ir (ar) tarptautiniuose literatūros, mokslo ir meno leidiniuose išleistos monografijos, straipsniai, publikacijos, iliustruojančios kultūrinės ir kūrybinės veiklos aktualumą, įtaką tautinei savimonei, reikšmę kultūros ir meno sklaidai.

Literatūra ir šaltiniai

  1. [Alioyzo Pociaus atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus fondas, 2022, priedas [10 lap., anketa, gyvenimo ir veiklos aprašymas, nuotr.].
  2. Išdalino kultūros ir meno premijas. „P. n.“ informacija. Pajūrio naujienos, 2022, gegužės 27, p. 4.
  3. Kretingos rajono kultūros ir meno premijos kandidato paraiška. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus fondo archyvas [5 lap.].
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Pristato Salantų regioninio parko kūrėjus. 2020, Pajūrio naujienos, gruodžio 29, p. 24.

Parengė Rita Vaitkienė, 2022

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai