(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
Renginių kalendorius spalio 2020
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
010203
04
05
0607080910
11
12
13141516
17
18
1920212223
24
25
26
272829
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2013-02-11

Atnaujinta 2020-06-12

Riauka Sikstas

Sikstas Riauka

Sikstas Riauka gimė 1888 m. kovo 24 d. Būdviečių kaime, Kretingos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1967 m. lapkričio 26 d. Kaune.

Visuomenės veikėjas, Kretingos vartotojų bendrovės vedėjas, Steigiamojo, I ir II Seimų narys.

Užaugo gausioje ūkininko Antano Riaukos šeimoje. Mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje ir Palangos progimnazijoje.

Tarnavo ūkvedžiu pas generolą Liucijų Bronišą Mikoliškių dvare. Paskatintas gydytojo Liudo Vaineikio, išvyko į Kauną ir įstojo į dvimetę komercijos mokyklą, mokslui ir pragyvenimui užsidirbo mokydamas turtingų miestelėnų vaikus. 1906 m. pavasarį suimtas už revoliucinę veiklą, bet netrukus paleistas.

1907–1909 m. Voroneže (Rusija) atliko karinę prievolę, po kurios gyveno Kaune. 1913 m. persikėlė į Kretingą, įsidarbino vartotojų bendrovės parduotuvės vedėju, įsitraukė į visuomeninę veiklą. Pasižymėjo kaip darbštus ir sumanus prekybininkas.

1914 m. mobilizuotas į Rusijos armiją, paskirtas į Dono kazokų pulką, kautynėse su vokiečiais prie Gumbinės (Rytų Prūsija) sunkiai sužeistas: sužalota dešinė koja, neteko dešinės rankos. Gydėsi Maskvos ligoninėje.

Išgijęs lankėsi gimtinėje, 1915 m. balandžio mėnesį grįžo į Maskvą, įsidarbino Bogatyrio avalynės fabrike raštinės tarnautoju.

Po 1917 m. revoliucijos dalyvavo Maskvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime, Maskvos lietuvių pabėgėlių veikloje. Buvo vienas iš iniciatorių organizuojant Rusijoje lietuvių karinį junginį –batalioną.

1918 m. rugsėjo mėnesį grįžo į tėviškę, apsigyvenęs Būdviečiuose pas motiną, dažnai vykdavo į Kretingą, dalyvavo mitinguose ragindamas kurti valsčiuje ir apskrityje savivaldybes, palaikančias Laikinąją Lietuvos vyriausybę.

1918 m. lapkričio 8 d. suimtas, apkaltintas prieš Vokietiją ir kaizerį nukreipta veikla, išvežtas į kalėjimą. Tačiau po 3 dienų tardymo Kretingos pranciškonų vienuolyno viršininko tėvo Pranciškaus Bizausko pastangomis liko nesušaudytas ir paleistas.

Vokiečiams traukiantis iš Lietuvos S. Riauka prisidėjo prie Kretingos karo komendantūros steigimo, ėjo Kretingos apskrities viršininko pavaduotojo pareigas, buvo išrinktas apskrities Krikščionių demokratų partijos (KDP) komiteto pirmininku. Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) centro komiteto paskirtas instruktoriumi partijos skyriams visoje Žemaitijoje steigti.

1919 m. vasarą persikėlė į Kauną, įsidarbino Saliamono tabako fabrike, kuriame iki pat pensijos išdirbo raštinės tarnautoju. 1920 m. buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų, darbininkų ir ūkininkų sąrašą. Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri įėjo į Krikščionių demokratų bloką, dirbo Ekonominėje komisijoje. Svarstant įstatymų projektus gynė savo atstovaujamos partijos darbo žmonių interesus ir valstybės ūkinių pagrindų stiprinimo galimybes. Savo nuomonę dažniausiai reiškė tada, kai buvo svarstomi su žemės reforma susiję klausimai. Reikalavo grąžinti žemę dvarininkų išvarytiems iš sodžių gyventojams. Jam rūpėjo miškų problemų sprendimas, kovojo prieš masišką miškų naikinimą Žemaitijoje, siūlė stiprinti valdininkų kontrolę. Po Steigiamojo Seimo kadencijos grįžo į Kretingos apskritį, toliau vadovavo LKDP, buvo apskrities partijos komiteto pirmininkas. Veikė apskrities kooperatiniame judėjime.

1923–1926 m. buvo I ir II Seimo narys. Lankydamasis Kretingoje, skaitė visuomenei pranešimus apie Seimo veiklą, katalikiškų visuomeninių organizacijų ir politinių partijų organizavimo problemas. Uolus katalikas, bažnytinių organizacijų narys, Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios tretininkų kongregacijos vyrų sekcijos iždininkas.

1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą daugelis Kretingos iškilių veikėjų buvo represuoti. S. Riaukos bolševikai nelietė galbūt dėl jo dalyvavimo Rusijos armijoje Pirmojo pasaulinio karo metu.

Literatūra ir šaltiniai

  1. [Siksto Riaukos portretas]. Kretingos muziejaus fondai, Kretinga, Nr. GEK17938-IF712.
  2. GAIGALAITĖ, Aldona. Riauka Sikstas. Iš Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 311–312. ISBN 978-9955-20-146-5.
  3. JUŠKEVIČIUS, Andrius. Laisvės siekusios Lietuvos vėliava sugėrė ir kretingiškių kraują : [pokalbis su Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku]. Švyturys. 2020, vasario 15, p. 6.
  4. MICKEVIČIUS, Juozas. Siksto Riaukos biografija, 1966. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 34, s. v. 15.
  5. Pranciškonų pasaulis, 1936, nr. 10, p. 281.
  6. Riauka Sikstas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 25, p. 212.
  7. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, nr. 5, p. 30.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008. Papildė Julius Kanarskas, 2010; Rita Vaitkienė, 2020

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai