(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2012-11-29

Atnaujinta 2012-11-29

Salys Antanas

Antanas Salys [4]

Gimė 1902 metų liepos 21 dieną Reketėje, tuometiniame Salantų valsčiuje.

Mirė 1972 metais liepos 31 dieną Filadelfijoje, JAV.

Lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas.

Mokėsi Salantų pradžios mokykloje ir Telšių gimnazijoje [1]. 1923–1925 m. Kauno universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1925–1929 m. Leipcigo universitete – baltistiką, slavistiką ir indoeuropeistiką, apgynė daktaro disertaciją „Žemaičių tarmės“. 1929 m. Hamburgo universitete studijavo eksperimentinę fonetiką [2]. Bendravo ir bendradarbiavo su žymiais to laikmečio kalbininkais: Kazimieru Būga, Jonu Jablonskiu ir kitais [1].

1930–1939 m. dirbo docentu Vytauto Didžiojo universitete [1]. 1930 m. Vytauto Didžiojo universitete įkūrė fonetikos laboratoriją ir pirmasis pradėjo eksperimentinės fonetikos tyrimus, tikrino tarmių ribas, paskelbė tarmių žemėlapį [3, 4]. 1940–1944 m. buvo Vilniaus universiteto docentas ir profesorius, dėstė lietuvių dialektologiją, fonetiką, leksikologiją, baltų kalbotyros įvadą ir kitus dalykus. Be viso to buvo Terminologijos, Rašybos reformos, Pavardžių ir vietovardžių komisijų narys, Valstybės tarybos patarėjas terminologijos klausimais. Vienas iš „Gimtosios kalbos“ steigėjų, redakcijos narys. Su P. Skardžiumi redagavo L. Dambrausko sudarytą „Kalbos patarėją“. Rašė straipsnius į leidinius „Švietimo darbas“, „Lietuva“, „Tautos mokykla“, „Kalba“ ir daugelyje kitų. 1939-1941 m. buvo Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas, o 1941–1944 m. – Mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto direktorius [1, 4]. Prisidėjo prie atgauto Vilniaus krašto vietovardžių ir pavardžių atlietuvinimo. Buvo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ komisijos narys. Nuo artėjančio fronto pavojų 1943 m. išslapstė žodynų kartoteką Kaune ir Salantuose [4].

Antrajam pasauliniam karui baigiantis pasitraukė į Vakarus. Iki 1946 m. dėstė Vokietijos Greifsvaldo ir Tiubingeno universitetuose. Kitais metais persikėlė į JAV [1]. Pensilvanijos (Filadelfija) universitete dėstė baltų ir slavų kalbas [5]. Įsitraukė į tos šalies lingvistų gyvenimą, bendradarbiavo kalbinėje spaudoje, buvo įvairių komisijų ir draugijų narys, išeivijoje leidžiamos „Lietuvių enciklopedijos“ kalbotyros skyriaus redaktorius [1]. Kartu su A. Sennu 1968 m. baigė leisti M. Niedermanno, F. Brenderio 1926 m. pradėtą „Lietuvių rašomosios kalbos žodyną“ [4]. 1968 m. dalyvavo Pirmojoje baltų kalbotyros konferencijoje Valstybiniame Pensilvanijos universitete [5]. Parengė vardyną J. Andriaus sudarytam „Lietuvos žemėlapiui“ (1956). 1969 m. lankėsi Lietuvoje, rinko medžiagą istoriniam lietuvių kalbos žodynui [4].

Daugiausia Antanas Salys nusipelnė lietuvių dialektologijai. Ypač detaliai tyrinėjo žemaičių tarmę. Medžiagą tyrimams rinkdavo ir pats. Domėjosi tarmių istorija, tarminių ypatybių kilme. Istorinė dialektologija yra tampriai susijusi su kalbos istorija, fonetika todėl ir šiose srityse Antanas Salys intensyviai darbavosi. Išeivijoje labiausiai domėjosi leksikologija ir leksikografija. Daug nuveikė tirdamas tikrinius žodžius, toponimus. Pastarųjų studijos sąlygojo domėjimąsi baltų genčių praeitimi. Be visa ko stebėjo lietuvių bendrinės kalbos raidą, taisė į kalbos vartoseną patekusius klaidingus žodžius, posakius. Pats kurdavo naujadarus [6].

Didelis kalbinių studijų, straipsnių palikimas po Antano Salio mirties buvo susistemintas ir išleistas keturiais „Raštų“ tomais (1979–1992) Romoje [3, 4, 7].

Literatūra ir šaltiniai

  1. VITKAUSKAS, Vytautas. Įžymusis lietuvių kalbininkas. Lietuvos aidas, 1992, liepos 21, p.1, 9.
  2. Antanas Salys. Iš Kretingos krašto žodžio meistrai. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p.8-9. ISBN 9955-544-23-6.
  3. Antanas Salys: (1902.VII. 21-1972.VII. 31). Iš Užjūrio lietuviai: veidai ir vardai. Vilnius: Spauda, 1995, p. 192-193. ISBN 9986-485-09-6.
  4. Salys Antanas. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. Kaunas: Spindulys, 2002, t. 2., p. 218-219. ISBN 5-420-01513-7.
  5. SCHMALSTIEG R., William. A. Salys – profesorius Amerikoje [interaktyvus]. Iš Aidai: mėnesinis kultūrinis žurnalas. [Kretinga]: Kretingos Pranciškonai, [b. m.] [žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=791&Itemid=122>.
  6. ZIGMAS, Zinkevičius. Antano Salio šimtmečiai. Gimtoji kalba, 2002, nr. 7-8, p. 7.
  7. RŪTA, Alė. Kalbininko Antano Salio (1902-1972) pomirtiniai raštai. Draugas, 1996, birželio 29.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Lina Buikienė, 2009

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai