(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2012-12-10

Atnaujinta 2012-12-10

Sapiega Kazimieras Leonas

Gimė 1609 metais.

Mirė 1656 metais.

LDK pakancleris, bažnyčios ir vienuolyno rėmėjas, dvaro savininkas, suteikęs Kretingai herbą su Šv. Kazimiero atvaizdu.

Mokėsi Vilniaus akademijoje, paskui Miunchene, karo dalykų mokėsi Olandijoje [1]. Studijavo Paduvos universitete [2]. Aplankė Italijoje Romą, Neapolį, o Prancūzijoje ir Austrijoje viešėjo pas tų kraštų monarchus. Laisvai kalbėjo septyniomis kalbomis ir žavėjo amžininkus savo iškalbingumu. 1630 m. grįžęs į Lietuvą, buvo išrinktas Slanimo atstovu į Tribunolą, dažnai padėdavo savo tėvui seimuose ir administracijos darbuose. Zigmantas Vaza jį nominavo didžiuoju Lietuvos raštininku ir pavedė tvarkyti Lenkijos archyvą [1].

Nuo 1638 m. kiemo maršalka, nuo 1643 m. pakancleris. 1634 m. vedė derybas su Maskva ir padarė taikos sutartį. K. L. Sapiega, būdamas savo laikais išsilavinęs žmogus, rūpinosi Vilniaus akademija ir jai paskyrė lėšų civilinės ir kanoninės teisės katedroms įsteigti, taip pat padovanojo savo turtingą biblioteką [1]. Steigė bažnyčias ir vienuolynus [3]. Išleido savo „Oratio ad Reipublicae Polonae Senatores a 1649 dicata“. Viena iš jo kalbų išspausdinta veikale „Swada“ [1].

Dalyvavo karuose su Maskva, kazokais ir švedais [3].

1635 m., mirus broliui Jonui Stanislovui Sapiegai, paveldėjo jo valdas, tarp jų – Kretingą. Kretingai 1636 m. pakartotinai patvirtino Magdeurgo teises [3]. 1644 m. gruodžio 31 d. Kazimieras Leonas Sapiega Kretingai suteikė privilegiją, panašaus turinio kaip Jono Stanislovo Sapiegos 1625 m. kovo 13 d. išduota privilegija dėl miesto ir miestiečių padėties gerinimo [4]. Karo su švedais metu nukentėjusią Kretingos bažnyčią ir vienuolyną aprūpino reikalingais indais [3].

Apie XVII a. vidurį pakeitė Kretingos miesto herbą, suteikdamas Šv. Kazimiero atvaizdą [3]. Iki tol buvo naudojamas herbas su Marijos atvaizdu [5]. Herbas su Šv. Kazimiero atvaizdu ilgai gyvavo, iki pat Kretingos Magdeburgo teisių praradimo (XVIII a. pab.) [5].

Kazimieras Leonas Sapiega mirė nepalikęs įpėdinių. Visi jo didžiuliai turtai 1656 m. teko sūnėnui, vienam iš galingiausių LDK didikų, Vilniaus vaivadai Kazimierui Jonui Sapiegai [6].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Sapiega Kazimieras Leonas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 26, p. 474.
  2. ULČINAITĖ, Eugenija. Petrarkos recepcija Lietuvoje. Iš Literatūra [interaktyvus]. 2006, Nr. 48 (4), p. 53-57 [žiūrėta 2007 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=FDC5BB66-29CA-4CC0-9CB1-0DD09388D7DD>. ISSN 0258-0802.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaras. Iš Palanga: gintaras, parkas, muziejus [interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.]. Atnaujinta 2003 m. liepos 24 d. [žiūrėta 2007 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/Istorija/kretingos_dvaras.htm>.
  4. KANARSKAS, Julius. Ką mena Kretingos praeitis? Švyturys, 1989, gegužės 16, p. 3.
  5. GRIEŽIENĖ, Audronė. Senieji simboliai sugrįžta. Švyturys, 1993, birželio 16, p. 3.
  6. KANARSKAS, Julius. Kretinga ir jos savininkais. Pajūrio naujienos, 1998, balandžio 17, p. 7.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai