(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius vasario 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
0102
03
04
050607080910
11
1213141516
17
18
1920212223
24
25
26272829
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-11

Sauseris Jonas

Jonas Sauseris, 4-ojo pėstininkų pulko grandinis. Nežinomas fotografas, 1920 m. Nuotrauka iš Antano Lubio asmeninio archyvo, publikuota „Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistoje monografijoje „Kartena“ [1]

Gimė 1899 m. birželio 23 d. Kretingos valsčiuje Laumalių kaime (dab. Kretingos r.)

Mirė 1920 m. lapkričio 12 d.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris.

Tėvai – valstiečiai Pranas ir Ona Šateikytė Sauseriai.

1899 m. birželio 24 d. Kretingos bernardinų bažnyčioje pakrikštytas bernardinų kunigo tėvo Zacharijaus Narkevičiaus OFM. Krikštatėviai – Kazimieras Šateikis ir Konstancija Miežetienė.

Per Pirmąjį pasaulinį karą tėvas pateko į vokiečių nelaisvę, o motina mirė. Paauglį berniuką su jaunesniąja seserimi paėmė globoti Mišučių kaime gyvenę giminės.

Buvęs Grabšyčių dvaro kumetis, būdamas 19 m., atsiliepė į Laikinosios vyriausybės kvietimą ginti Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. balandžio 20 d. atvyko į Kretingą ir tapo kariu savanoriu. Karinę tarnybą pradėjo Kretingos komendantūroje. 1919 m. lapkričio 10 d. paskirtas į 4-ąjį Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, tapo jaunesniuoju puskarininkiu.

1919 m. lapkričio 20–22 d. Šiaulių–Radviliškio apylinkėse ties Meškuičiais, Daumantais, Jurgaičiais ir Gibaičiais dalyvavo kautynėse su bermontininkais.

1920 m. sausio mėn. pulko vado Jono Variakojo teikimu už narsumą ir didvyriškumą apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmos rūšies pirmojo laipsnio ordinu.

1920 m. kovo 27 d. išsiųstas į mokomąją kuopą, kurią baigęs rugsėjo 19 d. gavo grandinio laipsnį, o spalio 1 d. buvo pervestas į atsargos kuopą.

Lenkų legionieriams sulaužius Suvalkų sutartį, išsiųstas į lenkų frontą, kuriame prie Širvintų buvo mirtinai sužeistas.

Palaidotas Širvintų kapinėse, už Nepriklausomybę žuvusių karių kapavietėje.

Žemės reformos komisija žuvusiojo tėvui Pranui Sauseriui Lietuvos žemės reformos metu išparceliuoto Kartenos valsčiaus Grabšyčių palivarko žemėje paskyrė 17 ha žemės sklypą. Besikuriančio kaimo naujakurių daugumą sudarė kariai savanoriai arba šauktiniai, dalyvavę Nepriklausomybės karuose. 1922 m. jie nutarė naująją savo gyvenvietę žuvusio Nepriklausomybės karų dalyvio Jono Sauserio garbei pavadinti Sauseriais. Galutinai kaimo pavadinimą Lietuvos vyriausybė patvirtino 1926 m.

1932 m. balandžio 30 d. Karių savanorių komisija Joną Sauserį pripažino Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir apdovanojo Savanorio medaliu, kurį įteikė tėvui. Apdovanojimo liudijimas Nr. 8273, išduotas 1932 m. balandžio 30 d.

Savanorio sesers Onos Lubienės, iš tėvo paveldėjusios broliui skirtą žemę, vaikų Antano, Bronės, Justino, Petro ir Stanislovo rūpesčiu 2009 m. Sauserių kaime buvo pastatytas paminklinis akmuo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvusiam dėdei Jonui Sauseriui atminti.

  1. Jonas Sauseris, 4-ojo pėstininkų pulko grandinis. Nežinomas fotografas, 1920 m. Nuotrauka iš Antano Lubio asmeninio archyvo, publikuota „Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistoje monografijoje „Kartena“.
  2. Žuvusių kautynėse bei einant tarnybos pareigas karių, šaulių, partizanų ir dingusių be žinios sąrašai. Iš Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai. Sudarė Petras Ruseckas. Fotografuotinis leidimas. Vilnius: Muzika, 1991, t. 1, p. 337.
  3. Vyriausybės žinios, 1926, gruodžio 31, nr. 242, p. 7.
  4. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Lietuvos savanorio sūnus. Sauserių istorija. Pajūrio naujienos, 1997, rugpjūčio 8, nr. 92, p. 4.
  5. KANARSKAS, Julius. Kretingos krašto savanoriai, prieš šimtmetį žuvę dėl Lietuvos laisvės. Pajūrio naujienos. 2020, lapkr. 20, priedas „Mūsų žmonės“, p. 9, 12.
  6. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923). Sauseris Jonas, Prano sūnus. Iš Šimtatomė serija „Lietuvos valsčiai“ [interaktyvus]. [B. d.], [b. l.], [žiūrėta 2023 m. gegužės 29 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.versme.lt/sav_s.htm>.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Jonas Sauseris, 4-ojo pėstininkų pulko grandinis. Nežinomas fotografas, 1920 m. Nuotrauka iš Antano Lubio asmeninio archyvo, publikuota „Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistoje monografijoje „Kartena“.
  2. Žuvusių kautynėse bei einant tarnybos pareigas karių, šaulių, partizanų ir dingusių be žinios sąrašai. Iš Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai. Sudarė Petras Ruseckas. Fotografuotinis leidimas. Vilnius: Muzika, 1991, t. 1, p. 337.
  3. Vyriausybės žinios, 1926, gruodžio 31, nr. 242, p. 7.
  4. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Lietuvos savanorio sūnus. Sauserių istorija. Pajūrio naujienos, 1997, rugpjūčio 8, nr. 92, p. 4.

Parengė Julius Kanarskas, 2006. Rita Vaitkienė, 2023

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai