Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2013-01-30
Atnaujinta 2015-11-30
Šernas Pranciškus
Pranciškus Šernas [15]
Gimė 1934 metų spalio 17 dieną Švėkšnoje, Šilutės rajone.
Mirė 2006 metų rugsėjo 16 dieną Kretingoje.
Rašytojas.
Baigęs Švėkšnos vidurinės mokyklos 7 klases, 1951 m. pradėjo dirbti Švėkšnos pašte laiškininku. 1965 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus finansų-kredito technikumą, įgijo pašto techniko specialybę. 1976 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą [1]. Net 15 metų buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėju [2].
1964 m. sukūrė šeimą, su žmona Elvyra užaugino dvi dukteris Viliją ir Eveliną [5].
Nuo jaunumės – net 55 metus – dirbo ryšių sistemoje: iš pradžių – laiškininku Švėkšnoje [3]. 1952 m. pradėjo dirbti Vėžaičių pašto skyriaus viršininku. 1953-1956 m. – tarnyba armijoje, grįžęs įsidarbino laivų statykloje Klaipėdoje. 1956 m. grįžo į Šilutės r. Pėžaičių paštą viršininkauti. 1965 m. paskirtas Salantų pašto skyriaus viršininku. Čia išdirbo 10 metų [4]. 1974 m. buvo paskirtas Kretingos ryšių mazgo viršininku, nuo 1992-ųjų – Kretingos rajono pašto direktoriumi, 1995-aisiais – Kretingos rajono pašto viršininku, vėliau – Kretingos pašto viršininku. Juo dirbo iki 2006 m. rugsėjo. Buvo vienas iš Lietuvos pašto literatų klubo „Laiškas“ įkūrėjų. 70-ojo gimtadienio proga Lietuvos pašto generalinis direktorius ilgametį pašto darbuotoją Pranciškų Šerną už gerą ir sąžiningą darbą apdovanojo padėkos raštu [5].
Gausi P. Šerno kūryba: nuo 1991 m. iki 2005 m. jis išleido net 7 knygas [3]. 1991 m. išleido pirmąją knygą „Prisiminimų keliais“. Tai žmogų, žemę ir darbą mylinčio žmogaus išpažintis. Knygoje „Liksi man meilės liepsnele“ (1994 m.) stengėsi parodyti didįjį žmogaus jausmą – meilę, jos reikšmę žmogaus gyvenime [2]. 1995 m. pasirodė trečioji P. Šerno knyga „Gyvenimo slenksčiai“. Tai psichologinis-filosofinis pasakojimas, autorius lieka ištikimas savo pasirinktoms idėjoms [6]. 1997 m. išleido knygą apie Kretingos tautodailininkus „Kūryba – ne vienspalvė diena“ [7], už šią knygą buvo pripažintas 1998 metų vysk. Jono Viktoro Kalvano premijos laureatu [8]. Romanas „Teisė į atminimą“ (1999 m.) buvo apdovanotas dr. Kazio Griniaus premija [7]. Šeštoji knyga – „Sugrįžimai“ (2004 m.) – tai knyga, apie neįgalių žmonių gyvenimą [9]. 2006 m. pristatė septintąją savo knygą – publicistikos rinkinį apie Kretingos rajono paštų darbuotojus „Paštininkai“ [10]. 2007 m., jau po rašytojo mirties, jo žmonos Elvyros Šernienės ir rašytojo Algio Kuklio rūpesčiu skaitytojus pasiekė aštuntoji Pranciškaus Šerno knyga “Lygtis su daugybe nežinomųjų” [11].
1990 m. įkūrė ir redagavo iki 1993 m. ėjusį laikraštį „Žemaičių bendrovė“ [16]. 1995 m. priimtas į Lietuvos Respublikos kaimo rašytojų sąjungą, jam įteiktas Kaimo rašytojų sąjungos nario bilietas ir diplomas [12]. Kaimo rašytojų sąjunga už kūrybinę veiklą skyrė ne vieną literatūrinę premiją [3]. 1994 m. pirmojo A. Kulviečio literatūrinio konkurso laureatas [2]. 1996 m. tapo dr. Kazio Griniaus fondo (JAV) premijos lauretu [16]. 1998 m. paskirta vyskupo Jono Viktoro Kalvano literatūrinė premija [16]. 2005 m. Jonavoje vykusioje Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos respublikinėje kultūros ir meno šventėje konkurso „Geriausia knyga apie kaimą“ laureato diplomą ir Žemės ūkio ministerijos piniginę premiją P. Šernui įteikė LKRS pirmininkas Kostas Federavičius [13].
Bendradarbiavo laikraščiuose „Pajūrio naujienos“, „Švyturys“, „Klaipėda“, „Valstiečių laikraštyje“ ir kt. Dalyvavo literatūriniuose renginiuose, susitikimuose su moksleiviais, įvairių kolektyvų darbuotojais [1]. Švenčiant Lietuvos pašto 80-metį, buvo paskelbtas respublikos pašto literatų konkursas „Literatūrinis ruduo“. Už noveles „Laiškanešys“, „Gyvačių gaudytojas“ ir kt. buvo pripažintas laureato vardas ir įteikta pirmoji premija [8].
P. Šernas į laikraštį „Bičiulystė“ parašė straipsnelį, kreipdamasis į visus, kurie vargsta, kurie neturi už ką nusipirkti knygų ir prašė rašyti jam į Kretingą. Visiems parašiusiems rašytojas išsiuntė ne tik knygų, bet ir parašė, skatino nugalėti negalią, būti stipriems, dalijosi savo mintimis, džiaugsmais ir rūpesčiais [14].
Literatūra ir šaltiniai
- Kretingos krašto žodžio meistrai. Sudarė Danutė Dunauskaitė, et al. Klaipėda: „Libra Memelensis“, 2004, p. 53. ISBN 9955-544-23-6.
- RUGYS, Antanas. „Kūryba – mano pokalbis su nevienspalve diena“. Klaipėda, 1994, kovo 18.
- Pro memoria: Pranciškus Šernas 1934 10 17 – 2006 09 16. Pajūrio naujienos, 2006, rugsėjo 19, p. 8.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Eikite meilės link. Pajūrio naujienos, 1994, spalio 14, p. 4.
- ČIŽIKIENĖ, Nijolė. Balta ir saulėta kelionė: In memoriam Pranciškus Šernas. Iš Lietuvos paštas [interaktyvus]. 2006, spalis, nr. 10 (76), p. 4 [žiūrėta 2007 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.post.lt/files/Menrastis/laikr2006_10(76).pdf> . ISSN 1392-9860.
- LEONAVIČIUS, Stasys. Pamąstymai apie Pranciškaus Šerno „Gyvenimo slenksčius“. Pajūrio naujienos, 1995, rugpjūčio 10, p. 3.
- KUKLYS, Algis. Knygos herojai – tautodailininkai. Klaipėda, 1997, rugpjūčio 30, p. 11.
- KUKLYS, Algis. „Parašiau romaną apie žmones su negale“. Švyturys, 1999, vasario 13, p. 5, 7.
- GRIEŽINĖ, Audronė. Per 70 metų nepakeitė žmonos ir darbo. Švyturys, 2004, spalio 13, p. 6, 8.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Pristatė savo septintąją knygą. Pajūrio naujienos, 2006, vasario 28, p. 3.
- PUIŠIENĖ, Audronė. Rašytojo mirties metinių proga pasirūpino išleisti knygą. Pajūrio naujienos, 2007, rugsėjo 14, priedas „Smiltys“, p. 3.
- RUGYS, A. Įteiktas rašytojo pažymėjimas. Švyturys, 1995, balandžio 19, p. 2.
- VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Pranciškus Šernas – geriausios knygos apie kaimą autorius. Pajūrio naujienos, 2005, birželio 21, p. 8.
- NAVICKAS, Romualdas. Dovanoju knygą... Diena, 1995, lapkričio 11, p. 4.
- [Pranciškus Šernas]. Fotografija iš E. ir P. Šernų asmeninio albumo.
- Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka. Pranciškus Šernas. Bibliografija. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, p. 3–-4.