Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2012-12-10
Atnaujinta 2012-12-10
Šniukšta Petras
Petras Šniukšta [1]
Gimė 1877 metų lapkričio 12 dieną Zapielskų vienkiemyje, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Mirė 1952 metų lapkričio 22 dieną Lietuvoje.
Generolas, teisininkas.
Mokėsi Raseiniuose, Palangoje, Mintaujoje (Latvija), Taline (Estija) [1]. 1903 m. baigė teisę Maskvos universitete. 1903-1904 m. tarnavo rusų kariuomenėje Kaune, artilerijos pulke. Baigęs karinę tarnybą, pakeltas karininku. Po to apie 3 metus buvo prisiekusio advokato padėjėju Panevėžyje ir Mintaujoje [2], dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje [1].
Susirgęs džiova apie metus gydėsi Šveicarijoje. Pagijęs grįžo Lietuvon, o po to tarnavo Mintaujos apygardos teisme civilinio skyriaus sekretoriumi. Pirmam pasauliniui karui prasidėjus, Mintaujoje buvo nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto pirmininkas. 1915 m. vokiečių kariuomenei artėjant prie Mintaujos, pasitraukė į Oriolą (Rusija), kur dirbo tokiame pat komitete iki 1918 m. Tų pačių metų rudenį grįžo į Vilnių, kur buvo paskirtas taikos teisėju. 1919 m. birželio mėnesį iš Vilniaus persikėlė į Kauną [2], įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919-1934 m. – Kariuomenės teismo pirmininkas. 1925 m. – pakeltas generolu leitenantu [3].
1934–1935 metais XVI ir XVI Juozo Tūbelio vadovaujamose Vyriausybėse buvo krašto apsaugos ministras [1]. 1935 m. – suteiktas generolo laipsnis ir išleistas į atsargą [3]. 1935 m. lapkričio 1 d. – 1936 m. rugsėjo 1 d. Valstybės Tarybos narys. Pasitraukęs iš Valstybės Tarybos, išėjo į advokatūrą. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželį buvo suimtas ir laikomas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte. Prasidėjus rusų-vokiečių karui, 1941 m. birželio 23 d. išsivadavo iš kalėjimo ir apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje [2].
Karo frontui priartėjus, 1944 m. traukėsi į Vakarus, bet atkirstas grįžo Lietuvon. Buvo tvirto būdo ir labai pareigingas. Gyveno uždarai, nemėgo rodytis viešumoje. Būdamas studentas, dalyvavo tuometinėje lietuvių spaudoje. 1906 m. būdamas Panevėžio mokytojų seminarijos lietuvių kalbos mokytoju, išvertė į lietuvių kalbą Miulerio brošiūrą „Kaip namie gydytis nuo džiovos“. Yra daug prisidėjęs prie karinių įstatymų paruošimo, taip pat paruošė Karo baudžiamosios teisės įstatymų projektą [2].
Palaidotas Šilutėje [4].
Literatūra ir šaltiniai
- BANEVIČIUS, Algirdas. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. Vilnius: Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“, 1991, p. 140, [45] iliustr lap. ISBN 5-89942-585-7.
- MIEŽELIS, V. Petras Šniukšta. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, t. XXX, p. 71.
- Generolas leitenantas Petras Šniukšta. Iš 1918-2005 Lietuvos gynybos vadovai [interaktyvus]. [b.v.]: Darius Simanaitis, 2002-2005 [žiūrėta 2007 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.image.lt/junda/index.php?id=32>.
- Šniukšta Petras (1877–1952) [interaktyvus]. LIBIS. (Vilnius): LNB, 1997– [žiūrėta 2007 spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.libis.lt/lt/welcome.html>.