(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2020-11-26

Atnaujinta 2020-11-26

Stalmokas Edvardas Tedevušas

Edvardas Tedevušas Stalmokas [9]

Edvardas Tedevušas Stalmokas gimė 1949 m. gegužės 12 d. Šiūparių k, Klaipėdos r.

Tautodailininkas, tapytojas peizažistas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Vaikystė prabėgo nuošalioje sodyboje, šalia girios ir žydinčių pievų, devynių brolių ir seserų šeimoje. Tėvas buvo baldžius, meistravo įvairiais ornamentais išraižytus stalus, komodas, spinteles, ant kurių stiklų jaunėlis Edvardas išpaišydavo gėles.

Edvardas Stalmokas mokykloje labiausiai mėgo matematiką ir fiziką.

Tarnaudamas kariuomenėje piešdavo kareivių portretus.

1973 m. Klaipėdos tarybiniame ūkyje-technikume įgijo agronomo specialybę, 2002 m. Klaipėdos universitete – verslo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį.

Nuo 1973 m. gyvena Kretingos rajone.

1973–1987 m. – Kretingos rajono Laukžemės kolūkio agronomas; 1987–1991 m. – Piliakalnio kolūkio pirmininkas; 1993–1997 m. – Darbėnų apylinkės agrarinės tarnybos vadovas; 1997–2015 m. – Darbėnų seniūnijos seniūnas.

Aktyvus visuomenininkas, S. Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas. Jam vadovaujant, Darbėnų seniūnija pelnė Lietuvos bendruomeniškiausios seniūnijos nominaciją.

Piešimu domėjosi jau ankstyvoje vaikystėje. Kūrybinis kelias prasidėjo 1976 m. Imtis teptuko paskatino Piliakalnio kolūkyje dirbęs tautodailininkas Kurtas Skroblys, įdavęs pirmuosius dažus, pamokęs, kaip nugruntuoti kartoną, buvęs E. Stalmoko darbų vertintojas ir patarėjas. Drauge su juo ir karteniškiu menininku Jurgiu Račkausku ketverius metus Klaipėdoje lankė dailės studiją „Guboja“, į kurią rinkdavosi ir daug žinomų Klaipėdos miesto dailininkų.

1978 m. tapo  Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.

Pirmieji darbai – tapymas iš nuotraukų, pertapyti patikusių dailininkų paveikslai.

Prieš tapydamas paveikslą eskizų tautodailininkas niekada nepiešia – visos mintys, įspūdį palikę vaizdai ir situacijos pasilieka galvoje arba fotografijose. Fotoaparatu E. Stalmokas tik užfiksuoja patį efektą – trumpą akimirką, neregėtą gamtos spalvų derinį. Įkvepia gera poezija ar liaudies dainos.

Internete išstudijavo ir taiko senovės meistrų daugiasluoksnės tapybos techniką.

Paveikslai  – tai realistiniai, šiek tiek romantizuoti peizažai: gamta įvairiais metų laikais, įvairiu paros metu. Jį žavi vasaros saulėtekiai ir saulėlydžiai, audros paliestas paslaptingas maištaujantis dangus. Siužetų paveikslams ieško gyvojoje gamtoje: miške, kalvoje, čiurlenančiame upelyje. Tapo ir natiurmortus. Intensyviausias kūrybos laikas – ilgi žiemos vakarai. Tik paskutiniai potėpiai drobėje atliekami natūralioje dienos šviesoje.

Nuo 1976-ųjų surengė per 20 personalinių parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Palangoje, Plungėje, Gargžduose, Skuode, Priekulėje (Latvija), nutapė per 500 paveikslų, kurie pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir užsienį, papildė muziejų fondų kolekcijas, papuošė įstaigų ir organizacijų interjerus. E. Stalmoko molbertinės tapybos kūriniai puošia ne vieną privačią kolekciją Lietuvoje ir už jos ribų.

2017 m. ištapė Alkos kalno koplyčios, atstatytos Įpilties bendruomenės žmonių,  skliautą. Tai didžiausias jo nutapytas paveikslas – skliauto plotas užima 30 kv. m.

2018 m. drožiniais išpuošė sukurtą ąžuolo skulptūrą – Gediminaičių stulpus, papuošusius Senąją  Įpiltį Lietuvos valstybės Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

2019-aisiais, minint Žemaitijos ir Vietovardžių metus, Įpilties bendruomenė pristatė savo darbu ir jėgomis sukurtą objektą – pilies sienų fragmentus. Sumanytojas ir vienas iš įgyvendintojų  – Įpilties seniūnaitis E. Stalmokas.

E. Stalmoko ir jo žmonos Birutės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyriaus Vizualinio dizaino katedros dėstytoju Gyčiu Tiškumi bei Šventosios girininkijos girininku Rimantu Kvikliu, taip pat kretingiškiu architektu Edmundu Giedrimu, buvusioje S. Įpilties alkavietėje iš medžio, metalo ir akmens pastatytos trys skulptūros, įprasminusios senuosius protėvių dievus Perkūną, Saulę ir Žemyną.

2012 m. tuomečio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus apdovanotas TV projekto „Auksinė širdis“ ženklu, įsteigtu Žemės ūkio ministerijos, už pagalbą gaisrą patyrusiai šeimai.

2017 m. už reikšmingas personalines parodas, išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą tapytojui paskirta Kretingos rajono kultūros ir meno premija.

Tautodailininkų klubui  „Verpstė“ ir Savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijai pasiūlius Edvardo Tedevušo Stalmoko kandidatūrą, Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija nusprendė 2020 m. tautodailininkui, Įpilties bendruomenės pirmininkui bei buvusiam ilgamečiui Darbėnų seniūnijos seniūnui suteikti Kretingos rajono Garbės piliečio vardą.

Literatūra ir šaltiniai

  1. GRIEŽIENĖ, Audronė. Agronomas ir tapytojas – amžinai. Pajūrio naujienos, 2019, birželio 14, priedas „Smiltys“, p. 9–10.
  2. GRIEŽIENĖ, Audronė. Pagerbė menininką, tarnaujantį ir kūrybos mūzai, ir visuomenei. Pajūrio naujienos, 2019, gegužės 21, p. 20.
  3. MENDEIKA, Aistas. Garbės piliečio vardas – tautodailininkui Edvardui Tedevušui Stalmokui. Švyturys, 2020, spalio 9, p. 6.
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. „Auksinė širdis“ – Edvardui Stalmokui. Pajūrio naujienos, 2012, rugsėjo 21, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 11.
  5. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Alkos kalne įpiltiškiai atkūrė koplyčią. Pajūrio naujienos, 2017, rugsėjo 5, priedas „Mūsų žmonės“, p. 9, 11.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Garbės piliečio vardas – Edvardui Tadeušui Stalmokui. Pajūrio naujienos, 2020, rugpjūčio 21, p. 3.
  7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Pažėrė dovanų gimtajam kraštui. Pajūrio naujienos, 2018, liepos 13, priedas „Smiltys“, p. 10.
  8. SINUŠAITĖ, Aušrinė. Kaip agronomas į rankas paėmė teptuką. Švyturys, 2020, spalio 23, p. 8.
  9. STALMOKAS, Edvardas Tedevušas. Anketa Kretingos personalijų žinynui. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus fondas. 2020, 3 lap. Nuotr.
  10. STONKUVIENĖ, Laima. Įpiltiškiai: žmogus turi žinoti savo istoriją. Švyturys, 2019, liepos 24, p. 7, 12.
  11. STONKUVIENĖ, Laima. Meilė tėviškei spalvų potėpiais. Švyturys, 2019, gegužės 22, p. 7.

Parengė Rita Vaitkienė, 2020

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai