Šulcas Hermanas Jonas

Šulcas Hermanas Jonas

Hermanas Jonas Šulcas gimė 1939 metų spalio 27 dieną Klaipėdoje.

Kunigas salezietis, misionierius, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Gimęs Lietuvoje, čia Hermanas Jonas Šulcas gyveno tik kol jam sukako ketveri. Motina Elzbieta – lietuvė katalikė. Senelis, mamos tėvas, labai gerbė gamtą, gyvulius ir Sutvėrėją. H. J. Šulco vokiečių tautybės tėvas, šeimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje traukiantis į Vakarus, žuvo nuo Raudonosios armijos bombos skeveldros.

Vaikystė prabėgo Vokietijoje. Teko patirti skurdą ir atskirtį. Pabėgėlių žeminimas grūdino jaunuolio charakterį ir skatino užjausti kitus.

Našlė mama neišgalėjo leisti vaikų į kitą mokyklą, tad jis lankė Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, nes ši mokymo įstaiga buvo išlaikoma rėmėjų. Vėliau išvyko į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje. Šioje šalyje baigė ir teologijos licenciatą Pontificum, Athenacum Salesiannum Roma. Studijavo pedagogiką ir filosofiją Instituto Salesiano Feglizzo.

1968 m. H. Šulcas buvo įšventintas į kunigus bei sugrįžo į Vasario 16-osios gimnaziją dirbti kapelionu, bendrabučio vedėju ir sporto mokytoju (1969–1971 m.). Kai saleziečiai perėmė jėzuitų misiją Brazilijoje, dvasininkas persikėlė dirbti į San Paulą (Brazilija), kur 1971–1975 m. užėmė vikaro pareigas, dirbo su jaunimu.

1978 m. išvyko į misijas Ruandoje. Teko susidurti su vietiniu skurdu, pradėti kurtis nuo palapinės. Palaikė ir padėjo ir į Ruandą atvykusi mama. Už 60 km nuo sostinės Kigalio geros valios rėmėjų iš Vokietijos, Italijos ir kitų šalių dėka įkūrė Jaunimo sodybą, kurioje gyvena per šimtą našlaičių.

1994 m. Ruandoje kilus karui tarp dviejų vietinių tautybių žmonių – hutų ir tutsių, buvo žiauriai išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Pats kunigas liko gyvas vien dėl to, kad užpuolimo metu buvo už savo sodybos ribų. Nuo mirties jį išgelbėjo Jungtinių Tautų Organizacijos misija.

1995 m. H. J. Šulcas ėmėsi sodybos atkūrimo, rinko iš savanų tėvų netekusius išbadėjusius vaikus.

Plečiamoje misionieriaus įkurtoje sodyboje – apie 40 pastatų. Nuolatos čia gyvena apie 120 našlaičių nuo 2 iki 22 metų (globotinių būta ir dukart daugiau) – visi jie turi maisto, pastogę, yra lavinami, mokosi amato. Įsteigta ambulatorija, į kurią kasdien ateina po 40–50, kartais ir 100 žmonių. Čia jie gauna vaistų, lengvesni ligoniai gydomi vietoje. Yra gyvenamieji namukai, bažnyčia, kelios amatų dirbtuvės, mažas malūnas, ūkis su karvėmis, kiaulėmis, ožkomis ir keliais šimtais vištų. Misija turi laukus, didelį laistomą daržą – tai tikra retenybė. Yra laboratorija, kurioje gaminamas pelargonijų ir avokadų aliejus, kuris tiekiamas farmacijos pramonei ir duoda šiek tiek pajamų.

2001 m. H. Šulco iniciatyva buvo įkurta gimnazija, kurią lanko 400 moksleivių iš aplinkinių vietovių, taip pat – senatorių bei diplomatų vaikai. Aukštesniuose kursuose mokoma informatikos, statybos, agronomijos…

Misionieriui tenka visame pasaulyje ieškoti rėmėjų, ir jų paaukotos lėšos skiriamos sodybos reikmėms bei Afrikos vaikų švietimui. Septyni jo vaikai (taip H. J. Šulcas vadina savo globotinius) baigė universitetą, keli dirba teisėjais, mokyklų vadovais, policininkais, yra kunigų, nemažas būrys gerų amatininkų.

J. Šulco rūpesčiu gyvuoja ir Lietuvoje, buvusioje senelių žemėje Kėkštuose (Kretingos r.), įkurta Jaunimo sodyba. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš asocialių šeimų bei Klaipėdos sąvartyno. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas atvyksta vaikai iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos. Visus metus rengiami įvairūs seminarai ir jaunimo susitikimai.

Kunigas puikiai kalba 9 kalbomis, iš kurių viena – ruandų.

2006 m. kunigui misionieriui H. J. Šulcui buvo suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“.

2007 m. Kretingos rajono žmonių jis išrinktas Metų žmogumi.

2010 m. kunigui H. J. Šulcui už misionierišką veiklą suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.

Režisierė Vilma Balčiūnienė bei prodiuseris Lauras Lučiūnas apie misionierių sukūrė dokumentinį filmą „Dievas į Ruandą grįžta naktį“.

2019 m. išleista žurnalistės Aldonos Karečkaitės-Gostevos knyga „Tiesiai į Afrikos širdį“, įprasminanti pasiaukojamą H. J. Šulco veiklą Ruandoje.

2025 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje kunigui H. J. Šulcui įteiktas apdovanojimas „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“, skiriamas už išskirtinį indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje ir puoselėjant humanistines vertybes.