Zapalis Pranas

Zapalis Pranas

Pranas Zapalis. Nuotrauka iš ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Skaptavęs patį gyvenimą. Pajūrio naujienos, 2017, gegužės 12, priedas „Smiltys“, p. 11–12.

Pranas Zapalis gimė 1929 m. lapkričio 30 d. Kretingoje.

Mirė 2016 m. balandžio 12 d.

Pedagogas, tautodailininkas.

Užaugo Kretingoje. Tėvas Juozapas ir mama Petronėlė Jokubauskaitė  buvo kilę iš vadinamojo grafų Tiškevičių kumetyno. Tėvas dirbo Bajorų politkalinių kalėjime akmens dirbtuvių vedėju. Prano vaikystė nebuvo lengva, nes 1941 m. tėvui mirus, motina liko su 6 vaikais. Pranas Zapalis išėjo tarnauti piemeniu pas aktoriaus Alfredo Večerskio senelius.

Tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute įgijo istorijos mokytojo specialybę. Dirbo Kretingos vidurinėje mokykloje mokytoju.

Meistrauti mėgo nuo vaikystės. Dar piemenaudamas dovanotu švedišku peiliuku droždavo švilpynes, skulptūrėles. Rimčiau su medžiu pradėjo draugauti apie 1964 m. Drožybos pagrindų mokėsi iš Alfonso Skiesgilo vyresniojo. Didelių skulptūrų drožti nemėgo. Daugiausia drožė bareljefus, kaukes, tekino taikomosios dailės dirbinius – vazeles, lėkštes, gamino baldus. Labiausiai patiko stipri ir ilgaamžė ąžuolo mediena.

1973 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. 1989 m. dalyvavo kretingiškių tautodailininkų kūrybinėje stovykloje Darbėnuose. Savo drožinius eksponavo bendrose tautodailininkų kūrybos darbų parodose Kretingoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Telšiuose, Sankt Peterburge. 1999 m. Kretingos rajono kultūros centre surengė personalinę kūrybos parodą.

Visi Prano darbai vaizdavo kažkokią temą. Paprašytas kraštiečio Algimanto Piekaus, kuris savo namuose, Palangoje, įsirengęs aviacijos muziejų, meistras sukūrė per 60 drožybos darbų aviacijos tema. Traukė ir bendražmogiškos temos: viename iš savo darbų pavaizdavo mitologinį Ikarą, skrendantį į saulę, taip pat simboliškai – karą ir taiką. Išvien su tautodailininku Feliksu Lukausku sukūrė suolelio kompoziciją Vilniaus gatvėje ant tilto per Pastauninką, o „Draugystės“ sodininkų bendrijoje – menišką Alyvų gatvės rodyklę. Paskutinįjį savo darbą išdrožė likus mėnesiui ligi mirties. Paveiksle jis pavaizdavo Mariją, Šiluvoje pasirodžiusią piemenaitei.

Nors buvo istorijos mokytojas, bet puikiai mokėjo medžio, mūro, metalo darbus, patirtimi mielai dalijosi su draugais, kaimynais. Buvo puikus konstruktorius, geras organizatorius.

Drožęs kone pusšimtį metų, beveik visus savo darbus P. Zapalis išdalino artimiesiems, draugams ir pažįstamiems.

Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse, greta savo tėvo, ant kurio kapo pats išdrožė šv. Juozapo skulptūrą.

Tėvo polinkį kūrybai paveldėjo sūnūs: Alfredas tapo paveikslus, drožinėja, Olegas – buvęs paminklų meistras, sukūręs ir antkapinį paminklą tėvui. Anūkė Rasa kuria grafikos darbus.