(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2012-12-05

Žiogas Juozapas

Juozapas Žiogas [2]

Gimė 1868 metų (kitur – 1869 m.) kovo 3 dieną (kitur – 15/21 d.) Rubežninkų kaime, Joniškio valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

Mirė 1935 metų rugsėjo 20 dieną (kitur – 21 d.) Rudiškių kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

Kunigas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, lietuviškos spaudos platintojas.

1878 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir baigė penkias klases. Baigęs gimnaziją, įstojo į Žemaičių dvasinę seminariją Kaune [1]. 1895 m. įšventintas kunigu (kitų šaltinių duomenimis 1891/93 m.) [2]. Buvo Alūkstos vikaras, Elernos administratorius, Kalnalio, Gaidės, Ragelių ir nuo 1908 m. Medingėnų filialistas, nuo 1923 m. – Užvenčio klebonas, nuo 1926 m. – Šiaudinės klebonas, vėliau – trumpą laiką vikaras Joniškyje ir nuo 1929 m. – Rudiškių klebonas [3].

Lietuviškos spaudos draudimo metais platino „Tėvynės Sargą“ ir buvo baustas už „žemaitišką mokyklą“ [3]. Domėjosi liaudies muzikos instrumentais, turėjo sukaupęs raginių indų kolekciją, rinko, užrašinėjo liaudies dainas [2]. Buvo surašęs įdomių Lietuvos religinei tautotyrai duomenų, surinkęs bažnyčių istorijai dokumentų ir kt. [3].

Tyrinėjo Lietuvos praeitį, ypač jį domino archeologija: piliakalniai, kapinynai, pilkapiai [1]. XIX a. pab. – XX a. pr. tyrė Lapušiškės (Ignalinos r.), Mičiūnų, Norkūnų ir Radišių (visi Rokiškio r.) pilkapius [4]. Pirmoji tikrai žinoma jo kasinėjimų data yra 1898 m., kada tyrinėjo Imbarės kapinyną ir piliakalnį (Kretingos r.) [1]. Būdamas Kalnalio (Kretingos r.) bažnyčios kunigas J. Žiogas XIX a. pab. atliko archeologinius Imbarės piliakalnio ir Kūlsodžio kapinyno tyrinėjimus ir sukaupė archeologinių radinių, senienų kolekcijas [5].

Rinko įvairius archeologinius radinius, sudarė didoką kolekciją, kurią prieš mirtį perdavė kun. K. Kupriui-Kuprevičiui, įpareigodamas perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui [4]. J. Žiogo surinkta kolekcija pasiekė Šiaulių, Kauno, Kretingos muziejus, tačiau jau be metrikų ir aprašų. Didžioji dalis surinktos gausios archeologinės kolekcijos dalis dabar saugoma Šiaulių „Aušros” muziejuje, kurią sudaro per tūkstantį archeologinių radinių [1].

Surinko apie 500 akmeninių kirvukų (apie 300 įtveriamųjų ir apie 200 su skyle kotui), geležies amžiaus darbo įrankių, ginklų, papuošalų [4]. Visi jo radiniai buvo kruopščiai inventorizuoti ir gana tiksliai aprašyti. Inventoriai buvo keli, vis naujai perrašyti ir papildyti naujais matavimo duomenimis bei literatūros nurodymais. Tai liudija, kad J. Žiogas sekė kitų darbus ir pats buvo giliai įsitraukęs į Lietuvos proistorės tyrinėjimus [3].

Jis buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, jau 1907 m. jos muziejui dovanojęs nuotraukų ir kt., vėliau skaitęs pranešimų [3]. Paskelbė straipsnių apie Lietuvos archeologinius paminklus ir etninę medžiagą [4]. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Vilniaus žiniose“, „Vienybėje“, „Viltyje“) [2]. Pirmoji J. Žiogo publikacija pasirodė 1900 m. „Kauno gubernijos informacinėje knygoje”. Į šį straipsnį įėjo ir medžiaga apie Imbarės piliakalnį ir šalia jo buvusį kapinyną. 1960 m. kartu su J. Žiogo rinkiniu į Šiaulių „Aušros” muziejų pateko ir du jo rankraščiai lenkų kalba, vienas kurių – „O  grobach na cmentarzysku Imbary, na Žmudzi, w powiecie Telszewskim, gubernii Kowienskiej, poszukiwanie dokonane w m. sierpniu 1898 roku” su Imbarės kapinyno kasinėjimų planu. Šis J. Žiogo rankraštis (nuorašas padarytas 1958—1960 m.) – gana išsamus Imbarės piliakalnio ir kapinyno tyrinėjimų aprašymas. Daugiausia vietos čia skirta kapinynui: atskirai aprašyti kiekvienas iš 33 ten aptiktų kapų, išvardintos įkapės, plačiau apibūdinti įdomesni radiniai. J. Žiogo publikacijų išliekamąją vertę didina tai, kad neretai jos yra vieninteliai informacijos šaltiniai apie kai kuriuos dabar jau sunykusius ar sunaikintus archeologijos paminklus (Kūlsodžio senkapis Kretingos r., Lapušiškės pilkapynas Ignalinos r.) [1].

Literatūra ir šaltiniai

  1. RAMANAUSKAITĖ, Virginija. Archeologas kunigas Juozapas Žiogas. Iš Žiemgala [interaktyvus]. 1999, nr. 1 [žiūrėta 2007 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ziemgala.lt/z/1999_01_02.html>. ISSN 1392-3781.
  2. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 m. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 547. ISBN 9986-23-117-5.
  3. MAŽIULIS, A. ir MATULIS, S. Žiogas Juozapas. Iš Lietuvių enciklopedija. T. XXXV. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966, p. 357.
  4. Žiogas Juozas. Iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 12. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1984, p. 533-534.
  5. KANAPKIENĖ, Vida. Išliksime pažinimo ir šviesos salele. Iš Lietuvos muziejai [interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, 2000 [žiūrėta 2007 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Kretinga/Krm_sviesos_salele.htm>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai