Žiubrys Steponas

Sukurta 2012-12-10

Atnaujinta 2020-06-12

Mokėsi Šilutės profesinėje mokykloje, įgijo elektriko specialybę.

Nuo mažumės mėgo rankdarbius, jau vaikystėje tapė paveikslus, pasiūdavo sesėms lėles. Drožėjo kūrybinio kelio pradžia – nuo tėvo prašymas išdrožt pypkę. Taip atsirado visas pypkių komplektas su mediniu padėklu. Jau tuomet Steponą Žiubrį medis ir drožyba visam laikui paviliojo. Pradžioje tai buvo tik pomėgis, o vėliau tapo ir širdžiai labai malonus darbas.

Kūrybinė biografija prasidėjo 1975 m. Parodose dalyvavo nuo 1978 m. 2000-aisiais Kretingos muziejuje surengė personalinę parodą.

Dirbo „Laisvės“ fabrike elektriku, pameistriu. Drožė naktimis, negailėdamas savęs. Nuo 1980-ųjų, kai du medžio darbai – kaukė ir skulptūra „Žvejai“ – papuolė į respublikinę parodą, S. Žiubrys tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu, jam suteiktas liaudies meistro vardas.

Menininkas yra išdrožęs daugybę darbų: pypkių, žvakidžių, kaukių, kryžių, rūpintojėlių, angelų, šventųjų ir kitokių skulptūrų, bareljefų ir koplytstulpių. Darbai pasklidę ne tik Lietuvoje. Skulptūra „Pasaka“ puošia to paties pavadinimo darželio-mokyklos kiemą, Rūdaičių darželio 3 metrų dydžio medinis „Dėdė Martynas“ į savo glėbį gali susodinti net kelis vaikučius, skulptūra „Eglė – žalčių karalienė“ papuošė Baltijos jūros pakrantę Bornholmo saloje, M. Valančiaus muziejų Nasrėnuose papildė menininko darbas „Karė“, vaizduojantis senovės žemaičių rengimąsi mūšiui. Menininko pėdsakas pasiliko Vilniaus gatvėje, kur upės pusėje stovi jo išdrožinėta pavėsinė.

S. Žiubrys buvo uždaras žmogus, bet visur dalyvaudavo. Buvo kūrybinių stovyklų – 1993 m. Cinkiškėse Žalgirio mūšiui atminti, 1997 m. Danijoje, Neksio mieste ir kt. – dalyvis. 2001 m. tautodailininkų stovykloje Kretingos muziejuje sukūrė skulptūrą astronominiam kalendoriui su Saulės laikrodžiu.

2019 m. renovuojant Kretingos Pastauninko parką tautodailininkas Tadas Šorys prie miesto vasaros estrados pastatė atkurtą S. Žiubrio išdrožtą ąžuolinę skulptūrą „Poniutė“.

Nemažą dalį S. Žiubrio kūrinių jo žmona Nijolė padovanojo Kretingos muziejui. Jų fonduose – dvylika.

Medžio drožėjas savo miestui paliko džiugesį – jo darbuose medis šypsosi, juokiasi.

Teko kūrėjui dalyvavo daugelyje kūrybinių stovyklų: 1993 metais Cinkiškėse – Žalgirio mūšiui atminti, 1997 metais – Danijoje, Neksio mieste ir kt.

Jo gyvenimas – tai trumpas, bet didelis savęs įprasminimo kelias, pilnas kūrybinių ieškojimų, džiaugsmų ir išgyvenimų. 2001 metų vasarą tautodailininkų stovykloje Kretingos muziejuje sukūrė skulptūrą astronominiam kalendoriui su Saulės laikrodžiu [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Seserų Julijos Osipiševos ir Jadvygos Černauskienės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros-informacijos skyriaus fondas, 2020, 3 lap.
2. BENIUŠIENĖ, Irena. Tautodailininkas Steponas Žiubrys: „Penkiasdešimt – tik kūrybinio kelio pradžia“. Pajūrio naujienos, 2000, lapkričio 10, priedas „Smiltys“, p. 1.
3. JOMANTAITĖ, Diana. Padovanojęs džiugesį ir nespėjęs atskleisti talento. Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 12, priedas „Smiltys“, p. 9.
4. KANAPKIENĖ, Vida. In memoriam Steponui Žiubriui. 1950–2002. Švyturys, 2002, sausio 12, p. 7.
5. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarė Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 44. ISBN 9955-544-24-4.
6. KUKLYS, Algis. Kūryba prasidėjo nuo pypkės. Švyturys, 2000, spalio 31, p. 5.
7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Į Pastauninko parką grįžta skulptūros. Pajūrio naujienos, 2013, spalio 19, p. 20.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007. Papildė Rita Vaitkienė, 2020